Ekspertai teigia, kad pagalbos vairuotojui sistemos labiau prisideda prie saugumo nei savaeigės transporto priemonės.
„InsideEV“ kalbėjosi su ekspertais, kurie tvirtina, kad sprendimas, kaip pagerinti kelių eismo saugumą, jau yra pažangios pagalbos vairuotojui sistemos, pavyzdžiui, automatinis avarinis stabdymas, eismo juostos palaikymo sistema ir aklosios zonos stebėjimo sistema. Šį teiginį patvirtina ir Draudimo instituto saugumui keliuose (IIHS) duomenys. Jo neseniai atliktas tyrimas rodo, kad transporto priemonėse, kuriose įdiegtos pagalbos vairuotojui technologijos, rečiau patenka į avarijas.
Ataskaitoje kaip pavyzdys minimas automatinis avarinis stabdymas (AEB). Ši sistema pirmiausia naudoja radarą ir kameras, kad nuskaitytų kelią priekyje. Tada ji patikrina, ar vairuotojas reaguoja į galimus pavojus. Jei ne, AEB automatiškai stabdo ir taip užkerta kelią susidūrimui. Tyrimo išvadose teigiama, kad AEB sumažino galinių susidūrimų skaičių 50 proc.
Vyresnysis tyrėjas David Kidd paaiškino, kad didesnio autonomiškumo suteikimas, kaip, pavyzdžiui, „Tesla Autopilot“ ir „GM Super Cruise“, gali turėti priešingą poveikį. Šios sistemos vairuotojus užliūliuoja klaidingu saugumo jausmu, todėl ilgainiui jie tampa pavojingai išsiblaškę ir lengvabūdiški.
„Saugumo požiūriu nematome jokių pokyčių“, – tvirtina Kidd. „[Vienintelė] nauda arba potenciali nauda yra patogumas ir komfortas.“
Nors „Tesla“, siekdama pabrėžti „Autopilot“ saugumą, remiasi savo „Autopilot“ kilometrų, tenkančių vienam eismo įvykiui, statistika, vis dar įvyksta daug mirtinų eismo įvykių, kuriuose dalyvauja savaeigiai automobiliai, ir dėl to pradedami federaliniai tyrimai. Vieno ekstremalaus incidento metu „Cruise“ bepilotis taksi automobilis užvažiavo ant kitos transporto priemonės partrenkto pėsčiojo ir sustojo. Dėl šio eismo įvykio Kalifornijos DMV sustabdė „GM Cruise“ leidimo galiojimą.
Svarbiausia nelėkti, įvertinti saugų atstumą ir nereikės jokių minėtų pagalbinių priemonių.
Žmogus ne robotas – jis būna išsiblaškęs, būna blogos nuotaikos, būna pavargęs, būna blogai vertinantis išorės sąlygas, būna su lėta ir/arba neteisinga reakcija, būna priklausantis nuo aplinkybių (ne laiku ir/ar ne vietoje), blogos sveikatos, kažko pavartojęs, turintis pakankamus teisėms, bet gan nesuformuotus vairavimo įgūdžius (įskaitant ekstremalias situacijas, t.y. apie 95% eisme dalyvaujančių vairuotojų) ir t.t.
Bet ką, kas didina sauguma vertinčiau kaip labai teigiamą dalyką, ir tikrai, jau ir dabartines auto saugumo sistemas, aš asmeniškai, vertinu labai labai teigiamai ir tikrai nesutikčiau jas nurašyti taip lengvai kaip Jūs…
Taip kaip Jūs sakote galima sakyti tik tol, kol viskas yra gerai, o jei tik situacija pakryptų į blogesnę pusę, 99.99% žmonių visada pasirinks automobilį su saugumo sistemomis, o ne be jų…
Man asmeniškai pora kart tik sutrugdė o ne padėjo.
Kaip pvz, važiuoju antra juosta, pasiveju lėtaeigę transporto priemonę, persirykiuoju į pirmą, tada pasivijęs pirmoje juostoje automobilį rykiuojuosi į antrą, bet iki pirmoje juostoje esančio automobilio mažas atstumas ir mašina sugalvoja daryt avarinį stabdymą susuktu vairu važiuojant dideliu greičiu… Taip aš tai žinojau, kad tas mažas atstumas po pusės sekundės išnyks, nes jau būsiu antroje juostoje, bet automobilis vis dar „matė“ priešais esantį pirmos juostos automobilį.
Tai sutinku tik su tuo, kad gelbsti tik, kai važiuoji užmigęs ir mažai dėmesio kreipi į eismą.
O apie situacijas, kai automobilis nenori važiuot pagal laikinas geltonas linijas ir bando sukt į baltas kurios negalioja net nekalbu.
Kitas aspektas, kuris turbūt labai stipriai priklauso nuo gamintojo naudojamos žemėlapių informacijos, tai, kad važiuojant staigiuose vingiuose, kai kur automobilis pats labai gerai pasirenka greitį, kad tarkim važiuojant 100 reikia prilėtėt iki 80 prieš vingį, bet kartais būna, kad vingis labai didelis, greitį reiktų iki 60 primažinti, bet net nebando lėtint.
Vienintelis assistentas kurį tikrai vertinu, tai naktinis matymas, nes parodo pėsčiuosius ar žveris kurie net dar neiššokę ant kelio iš labai toli
„pasivijęs pirmoje juostoje automobilį rykiuojuosi į antrą, bet iki pirmoje juostoje esančio automobilio mažas atstumas ir mašina sugalvoja daryt avarinį stabdymą susuktu vairu važiuojant dideliu greičiu…“ KET yra specialus terminas tam ir jis vadinasi saugaus atstumo nesilaikymas.
„Taip aš tai žinojau, kad tas mažas atstumas po pusės sekundės išnyks“, o iš kur žinojai kad priekyje ne scameris ir jis per stabdžius nekirs, o paskui teisme aiškins tai ten žmogus į gatvę išbėgo, klausi o kodėl tu jo nematei? O jis sakys tai mažutis toks vaikiukas, o ir šiaip tu važiavai už jo tai kaip išvis galėjai matyti.
Tavo aprašytame pavyzdyje, saugumo sistema, bent man asmeniškai, atrodo kad suveikia tiesiog idealiai.
Didelis, nedidelis greitis, vairas susuktas ar ne, 99% statistinių atvejų, staigiai stabdant modernioj mašinoj (technologijai jau 20 metų turbūt) apsukti neturi – https://www.youtube.com/watch?v=7Hqztje3YJA