Fizikai teorizavo naują, didesnį už šviesos greitį, kosminį keliavimo būdą

Tikriausiai visi esame matę bent vieną mokslinės fantastikos filmą, kuriame patobulėjusi žmonija yra sukūrusi pačius pažangiausius būdus keliauti kosmosu. Vienas iš jų – kelionė iškreipta erdve, kuri leistų pasiekti didesnį nei 300 000 km/s greitį, kas yra greičiau už šviesos sklidimo greitį.

Visa tai skamba tikrai puikiai, tačiau, pagalvosite jūs, telieka fantastų svajonėmis ir tolimos ateities prielaidomis, kadangi ankščiau manyta, kad nepažeidus Enšteino Realityvumo Teorijos, tokios kelionės yra neįmanomos. Tačiau šių dienų mokslas tobulėja tiesiog šuoliais ir tokios technologijos sukūrimas jau gali būti pradedamas formuoti, tiesa, nepažeidus Enšteino tezių ir kol kas tik teoriškai.

Du fizikai iš Beiloro Universiteto teorizavo būdą, kuris jų manymų leistų keliauti greičiau už šviesą. Kaip jau žinome (o tiems kas primiršo priminsiu), jog Realtivumo Teorija teigia, kad kūnai keliaujantis šviesos greičiu turi turėti begalinę masę ir begalinį energijos kiekį, kas kalbant apie materialius objektus nėra įmanoma.

Geraldas Klyveris (Geral Cleaver) ir Ričardas Obusis (Richard Obousy), minėtieji Beiloro Universiteto fizikai, išdėstė savo mintis, kad galimos kelionės didesniu nei šviesos sklidimo greičiu įmanomos tik manipuliuojant tamsiąja energija, kuri turėtų ir tapti varomąja erdvėlaivio galia. Visata, pagal viena iš populiariausių jos atsiradimo teorijų, kurį laiką po Didžiojo Sprogimo, plėtėsi didesniu nei šviesos greičiu veikiama būtent minėtosios tamsiosios energijos. Anot mokslinio Space.com portalo, net 74% mūsų visatos masės sudaro paslaptingoji tamsioji energija, 22% tamsioji materija, o likusią dalį – žvaigždės, planetos, ūkai ir visa kita ką mes matome.

Kai kurie dabartiniai įrodymai palaiko teoriją, kad visatos įvykių erdvė plinta didesniu nei šviesos greičiu, mat realybė, kurioje plinta šviesa, taip pat plečiasi pati.

Beiloro fizikai nupasakojo idėją, kuri galėtų būti siūlo galas naujos kartos išradimui atsirasti. Anot jų, būdas keliauti tokiu milžinišku greičiu yra įmanomas, jei būtų sukurtas Alkubiero varomosios jėgos įtaisas (Alcubierre Drive), kuris, teoriškai, turėtų susiaurinti įvykių erdvę prieš erdvėlaivį ir praplėsti už jo. Toks erdvės iškreipimas sukurtų varomąją jėgą, kurios pagalba ir būtų įmanoma išvystyti didesnį nei šviesos sklidimo greitį.

Geraldas Klyveris spaudos atstovams plačiau komentuodamas savo idėją sakė: „Įsivaizduokite, kad kelionė didesniu už šviesą greičiu, tai toks pats reiškinys kaip ir banglentininkas plaukiantis ant bangos – tik banglentė ir jos savininkas lygus erdvėlaiviui, o jūros banga – iškreiptosios erdvės bangai, kuri ir keliauja virš-šviesiniu mastu.

Yra manoma, kad iš viso egzistuoja 10 dimensijų, iš kurių tik keturios yra žinomos žmonijai – tai ilgis, plotis, aukštis ir laikas. Likusios šešios nėra ištyrinėtos ir egzistuoja (jei iš vis egzistuoja) tik teoriškai. M-Teorija teigimu visata sudaryta iš hipotetinių vieno matmens stygų, kurios vibruoja, kitoje dimensijoje. Klyveris ir Obusis mano, kad manipuliuojant dimensiją, kurią veikia vibruojančios stygos, leistų keisti tamsiosios energijos aukštį, ilgį ir plotį taip mums palankia reikme išnaudojant jos funkciją visatoje.

Nors visa teorija ir skamba paprastai, viena iš didžiausių jos įgyvendinimo problemų – tai energijos kiekis būtinas laivo varymui šiuo metodu. Fizikai apskaičiavo, kad norint išjudinti 10 x 10 m matmenis turintį laivą, reikėtų energijos kiekio ekvivalentaus Jupiterio masei.

Klyveris teigė, kad „Tai yra milžiniškas kiekis energijos. Mes esame toli iki tokios energijos valdymo būdų išradimo“, tad super grietų kelionių kosmosu teks „palukėti“.