Geologai Arktyje atrado 90 milijardų barelių naftos

Remiantis visai neseniai atliktais JAV Geologijos Tyrimų Biuro tyrinėjimais, Arkties regione galima rasti daugiau naftos nei buvo tikėtasi ankščiau – apytiksliai 90 milijardų barelių. Toks didelis kiekis yra ekvivalentus 20-ies metų į JAV iš užsienio importuotos naftos kiekiui ir yra vertas 11 trilijonų JAV dolerių remiantis dabartinėmis šio išteklio kainomis. Viena trečioji viso minėtojo kiekio gali glūdėti vien tik Aliaskos giluminiuose žemės sluoksniuose.

Maža to, mokslininkų skaičiavimais, regione galima išgauti net 1700 trilijonų kubinių pėdų (viena paprastoji pėda lygi 30,48 cm) gamtinių dujų kas sudaro net 27% pasaulinių dujų atsargų. Atėmus jau ištirtų ir žinomų regiono vietų naftos bei dujų rezervus, buvo paskaičiuota, kad Arktyje yra net 410 milijardų barelių neišgautos naftos bei dujų.

Atliktame tiriamajame darbe pavadintame „Arktinės Teritorijos Resursų Įvertinimas“ (angl. CARA – Circum-Arctic Resource Appraisal), skaičiuojant duomenis buvo įtraukiami tik tie telkiniai, kuriuos būtų galima pasiekti naudojant dabartinę įrangą bei galimybes. Taigi ateities technologiniai laimėjimai, minėtuosius galėtu stipriai padidinti. Prie tyrimo duomenų rinkimo, pateikimo ir patikimumo tikrinimo prisidėjo mokslininkai iš Danijos, Grenlandijos, Kanados ir Norvegijos.

Arkties regiono naftos resursų žemėlapis. Kuo teritorija žalesnė, tuo joje daugiau naftos

Remiantis pateiktomis išvadomis, projekto vadovas Donaldas Gauteris (Donald Gauter) teigė, kad Arktis šiuo metu yra daugiausia perspektyvų turintis ir geografiniu požiūriu didžiausias neištirtas regionas, pasižymintis naftos išteklių gausa, pasaulyje.

Tačiau Arktis yra ne tik didžiausia naftos „talpykla“, tačiau ir šį regioną supančių šalių nesutarimų priežastis. Taip, Jūs supratote teisingai – geopolitiniai valstybių nesutarimai jau prasidėjo ir pretenzijas į savo dalį pradėjo reikšti tokios valstybės kaip Kanada, JAV, Norvegija, Švedija. Rusija netgi ėmėsi konkretesnių veiksmų siekiant apsaugoti teises į regioną nusiusdama atominį laivą, kuris ištirtų galimybes statyti povandeninį jungtį tarp Sibiro ir Šiaurės Ašigalio. Tai valstybei leistų logiškai apeiti Jungtinių Tautų Organizacijos nustatytą dviejų šimtų mylių priekrantės teritorijos resursų išgavimo draudimo įstatymą. Tuo tarpu Kanada taip pat planuoja imtis veiksmų – dar šio mėnesio pradžioje šalies Ministras Pirmininkas Stefanas Harperis (Stephen Harper) pareiškė, kad Kanados valdžia „gins“ savo suverenumą Arkties regione ir artimiausiu metu planuoja į regioną paleisti 8 karinius laivus, kurie patruliuos Kanados teritorijos ribose.