„Intel“ paėmus JAV vyriausybės pinigus atsiranda apribojimai dėl lustų gamybos verslo pardavimo

„Intel“ lustų gamybos verslas tebėra spekuliacijų objektas Vašingtone ir visoje puslaidininkių pramonėje. Jau kelis mėnesius sklando gandai apie galimus pokyčius, pradedant „Intel“ gamybos padalinio atskyrimu į atskirą bendrovę ir baigiant JAV vyriausybės spaudimu lustų gamintojui parduoti didelę akcijų dalį „TSMC“. Kol kas nė vienas iš šių scenarijų nepasitvirtino.

Dabar aišku, kad „Intel“ bent jau artimiausius penkerius metus susidurs su griežtais struktūriniais apribojimais dėl to, ką ji gali daryti su „Intel Foundry“ padaliniu.

Neseniai Niujorke vykusioje investuotojų konferencijoje „Intel“ finansų direktorius David Zinsner užsiminė, kad nors bendrovė galėtų parduoti mažumos akcijų paketą savo litografijos versle, ji vengs atsisakyti kontrolės. „Kol mes turime 51 proc. akcijų, iš esmės tai nesukelia jokių pasekmių“, – sakė D. Zinsneris per „Citi“ 2025 m. pasaulinę TMT konferenciją. Jis pabrėžė, kad „Intel“ vargu ar sumažins savo akcijų dalį žemiau šios ribos: „Mūsų motyvacija tikriausiai bus nelikti su mažiau nei 51 proc. akcijų, nes tai smarkiai sumažintų investuotojų įtaką.“

JAV vyriausybė nustatė griežtas sąlygas finansinei pagalbai, kurią „Intel“ gavo pagal CHIPS ir mokslo įstatymą – parama nebuvo apribota tik dotacijomis ir paskolomis. Kaip dalis susitarimo, vyriausybė taip pat užsitikrino garantijas, konvertuojamas į „Intel“ akcijas. Šios nuostatos įsigalioja, jei „Intel“ parduoda daugiau nei pusę „Intel Foundry“ arba bando atsisakyti kontrolės šioje įmonėje. Susitarimas reikalauja, kad „Intel“ išlaikytų kontrolinį akcijų paketą mažiausiai penkerius metus, o tai iš esmės užkerta kelią tikram atskyrimui per tą laikotarpį. Tik pasibaigus šiam laikotarpiui „Intel“ galėtų svarstyti galimybę pertvarkyti lustų gamybos padalinį į nepriklausomą bendrovę, panašiai kaip konkurentė AMD padarė 2009 m., kai įkūrė „GlobalFoundries“.

Vašingtonui šis reikalavimas turi strateginę reikšmę. „Intel Foundry“ išlaikymas JAV kontrolėje užtikrina, kad pažangios gamybos pajėgumai ir toliau atitiktų nacionalinio saugumo prioritetus, ypač atsižvelgiant į tai, kad įtampa dėl Taivano vaidmens pasaulinėje lustų tiekimo grandinėje išlieka didelė. Leidimas užsienio konkurentui ar net finansiniam konsorciumui perimti kontrolę galėtų pakenkti šiems tikslams.

Šiandien „Intel“ pati neturi visiškos autonomijos savo gamyklų atžvilgiu. Nors bendrovė valdo ir eksploatuoja litografijos gamyklas JAV, Airijoje, Izraelyje, Puerto Rike, Malaizijoje ir Kinijoje, kelios iš jos pažangiausių gamyklų yra struktūriškai sujungtos į bendras įmones pagal 2022 m. pradėtą puslaidininkių bendrų investicijų programą.