„Intel“ pranešė apie „Loihi“, revoliucinį besimokantį lustą

CES 2018 parodos metu „Intel“ atskleidė, kad dirba ties revoliuciniu neuromorfiniu besimokančiu lustu, skirtu dirbtinio intelekto užduotims – „Loihi“. Toks neuromorfinis lustas, kaip žmogaus smegenys, bėgant laikui sukuria neuroninius takus, kas palaipsniui tampa mūsų intelektu ir problemų sprendimo mechanizmu. „Intel Loihi“ lustas taip pat sugebės mokytis ir turės 130 tūkst. neuronų bei 130 mln. sinapsių atitikmenį žmogaus smegenims. „Loihi“ bus iškeptas naudojant 14 nm litografiją.

Kuriant „Loihi“ panaudotos skaitmeninės grandinės, kurios atkartoja smegenų sandarą. Taip mašinų mokymasis tampa daug greitesnis, efektyvesnis ir reikalaujantis kur kas mažiau skaičiuojamosios galios. Neuromorfinis lustas, įkvėptas neuronų bendravimo ir mokymosi modeliu, panaudojant spyglius ir plastikines sinapses, gali būti modeliuojamas – prisitaikantis. Tai gali padėti kompiuteriams būti savarankiškiems ir priimti sprendimus pagal modelius ir sutapimus. Tokie lustai naudos iki 1000 kartų mažiau energijos, nei reikia dabartinėms mokymosi sistemoms. 2018 metų pirmoje pusėje „Loihi“ bandomasis lustas bus pateiktas lyderiaujančiam universitetui ir mokslo įstaigoms, kurios specializuojasi dirbtinio intelekto srityje.

12 Komentarai

  1. DasMachine parašė:

    Smagu matyt toki produkta nes labai laukiu AI 🙂 Skaiciuku tik truksta palygint su GPU ir last gen mokymuisi optimizuotais CPU.

  2. Minde parašė:

    Neegzistuoja besimokančiu lustų. Cia zinaisklaidai vaizdingai pateikta savoka. Kaip ismanus batas, kur skaiciuoja zingsnius. Zodis ismanus praktiskai reiskia „turi integruota elektronini prietaisa su kokia michroschemyte ar net be jos“. Tokiu pat poziuriu galima sakyti, kad visi musu spartphonai, kompai moka mokintis. Juose taip pat galima paleisti tas pacias neuroniniu tinklu mokinimosi programas. Ar mes sakome, kad pagaliau isleistas naujas iPhone ar Nokia, kuris moka mokintis?

    Paaiskinsiu:
    Nera mokymosi, jei nera tikslo. Pati mikroschema neturi savo tikslo ir neturi ko is ko mokintis ir is nieko nesimokina. Realiai tai pritaikyta tam reikalui, kaip pvz kazkas pritaikytas atlikti tas uzduotis.
    Realiai mokymasi vadina tuo, kad pati mikroshema gali islaikyti duomenis, kazkas panasaus kaip MEMRISTORIUS:
    https://en.wikipedia.org/wiki/Memristor

    ir antras pageidautinas punktas, tai tiesioginiai sarysiai tarp visu (ar daugumos) amtinties celiu.
    ir trecias dar visai gerai, kad signalai tarp celiu butu programuojami (ta prasme apdoroti pagal pateikta algoritma).

    Su sitom savybem mirkoschema tinka programuoti/projektuoti/kurti neuroninius tinklus. Tiesiog ji gali atlikti labai efektyviai.

    Kita vertus Huaway jau savo telefuose yra idiegusi kazka panasaus, papildoma mikroshema veikiancia N.N principais. Kokia tiksliai ten implementacija ir ka ji realiai sugeba – nesidomejau.

    • Minde parašė:

      cia lygiai kaip mane erzina antrastes ir teiginiai apie kvantine mechanika, kad dalele vienu metu egzistuoja ten ir ten. Tai vaizdinga metafora. Kai isigiline, nera tokio, kad dalele yra ten ir ten vienu metu. Yra keli variantai, kad pagal tikimybiu teorija gali buti ten ir ten. Arba neimanoma nustatyti ir elgiasi „lyg butu“ ten ir ten, plius dar matavimo eksperimentas keicia busena ir t.t.

    • Minde parašė:

      ir dar paaiskinsiu, kada mirkoschema ar koki kita „prietaisa“ gali vadinti besimokinanciu. Tai idiegtas algoritmas (net nebutinai Neural Network pagrindu), kuris pagal stebejimo duomenis (inputus), keicia savo busena, kad pagal pateikta algorimta apdoroti (iseities) duomenys artetu/atitiktu tikslo funkcija( tikslo duomenis).

      Kitaip tariant gelezis + idiegta programa, kuri apdoruoja ivesties duomenis kad atitiktu i algorimta/programa idiegta tikslo funkcija).

      Kadangi sioje mikroshemoje to nera, tai tik gelezis pritaikyta leisti programa, tad ji nera besimokinanti. Ji pritaikyta/optimizuota buti besimokinancia.

      • kernel_panikuoja parašė:

        Priklauso nuo to, kaip apibresi techniskai ta „mokosi“. Kazkuria prasme tai ir elementarus adaptyvinis signalu filtras yra besimokantis 🙂 Reklamose visi naudoja skambias frazes ir tiek.

    • DasMachine parašė:

      Paprastos eilines GPU konferencijos yra prikistos begale kvailu marketingo tikslu turinciu fraziu, tad nenuostabu kad ir cia ju yra. Mokymuisi svarbu tiek hardware tiek software, ta jau senai pabrezia nevienas straipsnis apie AI vystymasi, tad dauguma supranta kad tai AI pritaikytas silicis. Besimokanti lusta suprasciau kaip fiziskai prisitaikanti, tad galbut cia ir yra klaida, nes taip lyg ir negaletu buti, o gal galetu, kas zino 🙂 Vienintelis konkretesnis sakinys yra „Tokie lustai naudos iki 1000 kartų mažiau energijos, nei reikia dabartinėms mokymosi sistemoms.“. Tai yra labai didelis ir svarbus pasiekimas, bet jau kazka panasaus buvau skaites apie google speach recognition.

  3. kernel_panikuoja parašė:

    Intel лохи 🙂

  4. jokbon parašė:

    Pats didziausias grybas kuri tik girdejau… jei israstu kokia api kuri mokintusi tai butu kitas reikalas…
    pvz atrastu kuri skiriamoji geba yra kompiuterije taip sumazinant aplikacijos krovimosi laika… Bet daugiau panaudojimu kaip ir nematau. greiciau daugiau lagins negu naudos bus. Ar taisytu klaidas besimokanti… Pvz isjunktu antialiasing ant senu kompiuteriu jei gauna klaidos koda, ijunktu isjunktu gdi jei klaidu atsiranda…
    Nu krc parinktu optimaliausia varijanta.
    Galetu automatiskai nustatymus pakeisti zaidimo…

    Arba galetu sukurti cheat bota kuris mokintusi praeiti lvl ar keltis pinigus geriausiu budu…

    KAS PER HUINE NEURONINIS PROCESORIUS WTF…
    TIK KODAS GALI SIMULIUOTI NEURONUS ka cia per gryba jie pisa prota…

    • jokbon parašė:

      Nu cia tik slapia svajonė… Game developeriai apie tai net nebus pagalvoje, o apie api kurejus pagalvojus jie jau baigia isnykti. As pavyzdžiui svajoju apie ‘neuronini’ antivirusa kuris atskirtu kada kompas pagauna virusa ir bandytu savo nemoksiskom neuroninem jegom tai istaisyti…

  5. Gnytasis parašė:

    Pavirstu turbut greiciau i Loki pasaulio pavergeja :D. Jeigu nebus ribojami tie intelektai turbut matet filma „Viešpatavimas“, kad neatsitiktu taip 😀

Parašykite komentarą