Kinijos atminties gamintojai vagia intelektinę kitų kompanijų nuosavybę

Kinijoje vargsta ne tik „Micron“, kurie dabar yra įvelti į teisminį procesą dėl patentų. Dar viena problema, kad kompanijai norima uždrausti prekiauti savo produkcija Kinijoje. Atrodo, kad iš pačių „Micron“ buvo vagiama intelektinė nuosavybė, bet teisme buvo sugebėta įrodyti priešingai. Dabar „Micron“ bando viską apeliuoti.

„Samsung“ ir „SK Hynix“ yra kiti du didieji atminties gamintojai ir jie irgi jaučia, kad Kinijos atminties gamintojai imasi industrinio šnipinėjimo ir nori pasinaudoti kitų intelektine nuosavybe nemokamai. Dabartiniai DRAM gamintojai savo intelektinės nuosavybės bagažą kaupė dešimtmečius, būtent šių išteklių Kinijos atminties gamintojai ir neturi, bet tuo pačiu nenori mokėti licencijavimo mokesčių.

Be savo intelektinės nuosavybės negali tapti dideliu atminties gamintoju, arba tu turi išrasti visiškai naują technologiją, kurią norėtų naudoti visi. Be to, dar reikia didelio masto gamybinių pajėgumų, kad galėtum tenkinti rinkos poreikius. Tai dabar gali padaryti tik senieji atminties gamintojai, kurie per ilgus metus sukaupė įvairią patirtį, o būtent to ir neturi Kinijos gamintojai, bet nori viską pasiekti labai greitai tiesiog pasisavinant kitų patentus. Kita problema su kuria susiduria Kinijos gamintojai yra ta, kad DRAM ir NAND gamyba nėra tokia lengva kaip jie galvojo.

18 Komentarai

  1. adex parašė:

    Saunuoliai kinieciai 🙂

  2. Hobis parašė:

    kitaicai pydarai kokiu reta

    • adex parašė:

      ir ka gi jie blogo dabar daro? dabar ta intelektines nuosavybes esme skirta keliems banginiams kainu pasiutpolkei sokti. suprasciau jeigu koks nors gabus zmogelis kazka genialaus isrades prie suduzusios geldos liktu, bet cia visai kitas atvejis kai kalba eina apie didziuosius gamintojus. isvis ta patentu sistema yra nesamone, nes jeigu kazkam ir uztektu smegenu israsti dvirati is naujo, pasirodytu jog kazkas ta dvirati isrado anksciau ir uzpatentavo, ir tu negali naudoti savo isradimo, nes jis jau yra kazkieno kito isradimas ir negali naudoti be patento. na o del banginiu tai man ju visai negaila, lai dideles korporacijos tvarkosi su savo problemomis konkuruodamos, o ne siekdamos viska nupirkti, kad tos konkurencijos kuo maziau liktu…

      • Hobis parašė:

        kaimo budulio logika. nebesipazorink

        • adex parašė:

          Pasiziurek savo isireiskima auksciau, ir pasakyk kuo tu skiriesi nuo savo ivardijamo kaimo budulio

          • mafo parašė:

            Žmogus sugebantis dviem žodžiais pasakyti ką galvoja o dar dviem tai pagrysti, gali būti arba šyzas arba genijus 😉
            Intelektinės nuosavybės esmė skatinti kurti o ne atvirkščiai. Korporacijos supirkinėja intelektinę nuosavybę ir naudoja pinigų drožimui. Iš principo kaltinti jų negali, niekas nedraudžia pačiam išradėjui plėtoti savo produkto. Tik, kad šitame segmente retas mokslininkas tą galėtų padaryti, reikalingi milžiniški pinigai idėjai išplėtoti ir ją dakrapštyti iki parduotuvės lentynos. Tad iš esmės tu tiems savo banginiams turėtum padėkoti, kad tau prieinamos tokios technologijos aplamai – jos galėjo likti stalčiuje. O ar tu už jas permoki tai kitas klausimas – jei rinkoje nėra pigesnės alternatyvos vadinasi nepermoki (su jos savikaina tai neturi nieko bendra).

            • adex parašė:

              na tai gerai tegul buna ideja prieinama ir nesukaustyta kazkokiais patentais, ir lai pletoja ja visi kas tai gali sau leisti, tebunie naturali atranka. o tai dabar kazkokia korporacija igija teise i elementaru dalyka ir igija teise spresti kam leisti naudotis ju patentu ir kokia kaina. na o elementarus dalykas tai sakykime ratas. uzpatentuotu koks bmw, kad masinos ratas yra apvalus, ir nusprestu kad niekam neleisti naudotis ju ,,unikaliu“ patentu. na ir vazinetumetes tada su kampuotais kitu masinu ratais. aisku niekas nedraustu bmw ratus uzsideti kurie kainuotu kaip puse naujo bmw…

              • IFeelYou parašė:

                adex tu taip nusišneki, kad net ką ir pakomentuot sunku. Būtent patentų nebuvimas ir stabdo progresą ir stabdė visais laikais, nes išradėjas turėdavo slėpti savo idėją, ko pasekoje niekas niekada nesužinodavo nei planų, nei brėžinių, nei receptų ir jie būdavo nusinešami į kapus.
                Patentai yra riboto laikotarpio monopolinės teisės. Kiekvienoje šalyje terminai skiriasi, tačiau po tam tikro laiko bet koks patentas bus prieinamas plačiajai visuomenei. Jau nešnekant kad yra nepatentuotini dalykai, apie kuriuos sprendžia patentų biuras.
                O šiaip tai nei vienas išradėjas nenorės nieko kurti, jeigu kažkoks kinietis vogs jo idėjas ir pardavinės pigiau (kadangi jam nereikėjo investuoti nei cento į kūrybą ir žinias).

                Žodžiu praleidai progą patylėt.

                • adex parašė:

                  pats galejai patyleti lygindamas technologiju patentus, su bulkos receptu kuris buvo nusinesamas i kapus.
                  o kas yra isradejas, pvz nanotechnologiju srityje? korporacija ar koks nors inzinierius? nes jeigu koks nors inzinierius su savo idejomis nenores kurti kad ir menetajam micron, galbut tie patys kinieciai paskatins ji kurti su atitinkama pinigu suma ir rasursais, o micron gales vogti ju technologijas iki apsisikimo

                • IFeelYou parašė:

                  Aš apie vaistų receptus, ne apie bulkų. Esi girdėjęs apie juos?

                • adex parašė:

                  cia apie tuos kur pharmacijos kompanijos paeme senas kaip pasaulis veikliasias medziagas uzpatentuoja ju proporcijas ir isranda nauja vaista uz velniai zino kiek kartu ispusta kaina? na o nisiniai vaistu research’ai kur isties ieskoma nauju sprendimu tai zinoma kita kalba. bet velgi su vaistu patentais yra idingu dalyku, nes sveikata neturetu buti matuojama pinigais. o ka turime dabar tai pharmacijos kompanijos stengiasi israsti vaista tam, kad galetu uzdeti ant jo patento purvina letena, pasakydami serganciam zmogui jog tau tai kainuos tokia ir tokia suma, na o zmogelis tos ligos tai nepasirinko, bet moketi bus priverstas ir nesvarbu, kad to vaisto savikaina butu juokinga ir galetu padeti labai daug zmoniu neismelziant ju finansiskai iki paskutinio cento

                • IFeelYou parašė:

                  Veikliųjų medžiagų proporcijos ir lemia vienas ar kitas vaisto savybes, o ne skirtingi cheminiai elementai, kurie jau senai atrasti. Užtenka pakeisti mažiausią formulės skaičiuką ir iš to vaisto nebus jokios naudos. Žmonės kurie nedirba medicinos srityje įsivaizduoja kad vaisto pagaminimas kainuoja centus, nes nesuvokia kiek farmacinei kompanijai reikia investuoti į to vaisto gamybą. Vidutiniškai vieno vaisto atradimas ir paleidimas į rinką užtrunka ~15 metų, t.y. tiek metų yra samdomi chemikai, fizikai, gydytojai ir kt. specialistai, praeinami nesuvokiamai brangūs tyrimų lygiai: laboratorijose, po to su gyvūnais, galiausiai su sąvanoriais ir tik po to su pacientais. Farmacinės kompanijos yra tikrinamos galybės komisijų kiekvienam vaisto gamybos etape ir tas kainuoja kosminius pinigus. Yra paskaičiuota kad vidutiniškai vieno vaisto įvedimas į rinką kainuoja ~2 milijardus dol. Taip kad nereikia šnekėt apie išpūstas kainas.

                  Be to tavo teiginys „pharmacijos kompanijos stengiasi israsti vaista tam, kad galetu uzdeti ant jo patento purvina letena, pasakydami serganciam zmogui jog tau tai kainuos“ yra nelogiškas. Nes jeigu jos nesistengtų atrasti to vaisto, tas žmogus paprasčiausiai mirtų. Dabar jos tiesiog pasiūlo alternatyvą.

                  Tavo pasakyti teiginiai apie kainą teisingi žiūrint iš moralinės pusės. Aš su jais sutinku, tačiau deja realybė kitokia. Gyvenam kapitalizme. Sveikata nematuojama pinigais yra nebent utopiniame Pasaulyje, o realybėje ji yra matuojama pinigais ir labai dideliais.
                  JAV ta pati šeima geria iš skirtingų butelių, nes bijo vienas nuo kito užsikrėsti, kadangi elementarus apsilankymas priėmimo skyriuje kainuoja ~3000 dol. vien už apžiūra. Vakar šnekėjau su kardiologe, kuri pasakojo kaip jos pažįstami turėjo išparduot visą giminės nekilnojamą turtą kad atlikti širdies transplantaciją. Sveikatos draudimas kainuoja nuo 20000-100000 dol./metams. priklausomai nuo to ką pasirenki. Taip kad sveikata BRANGIAUSIAS turtas visomis prasmėmis.

                  Taip sutinku, žmogus ligos nepasirenka, bet deja kad tu jos nepasirenki nereikia galvot kad už tai kažkas turi mokėti (valstybė, visuomenė ir t.t.). Automobilio gedimo irgi nepasirenki. Toks gyvenimas.

  3. mafo parašė:

    Adex patentas išduotas Lietuvoje galioja max 20 metų. Po to tu gali išrasti tą patį! Taigi tai nėra problema. Problema šios industrijos dinamika, per 20 metų daug kas pasikeičia. Jei nebūtu patentu tiesiog visi viską vogtu.

    • adex parašė:

      Jeigu ,,pavoge“ padarytu geriau ir iperkamiau tai kur problema? Vartotojas tik islosia. Na o rinka vienaip ar kitaip gyvuotu kol butu prekes paklausa

      • kernel_panikuoja parašė:

        Bet nera jokios garantijos ar irodymu, kad padarytu geriau ar pigiau – tai tik prielaida. Patentus, panasiai kaip ir kapitalizma, reikia reguliuoti, bet siam momentui geresnes alternatyvos (ar sakykime, „maziau blogos“) nera.

  4. ZeroFM parašė:

    Tegu vagia , man visai negaila . Samsung , SK Hynix , Micron milijardus darosi iš 2x iškeltu ram kainu . Ir visiškai pritariu adex , ta trijulė tikrai nenubiednės kad ten kokios MEGA dydžio dirbtuvėlė keps produkcija .

  5. Stipena parašė:

    Patentai yra gerai, bet j trukmė yra pernelyg ilga. Iš vienos pusės gerai iš kitos blogai. Paimkim 3D spausdinima, kažkokia firmelė išrado užsipatentavo ir raugė tehnologiją 20 metų, ir tik dabar didžiausias progresas FDM procese pasiektas būtent po patento galiojimo pabaigos. Kainas taipogi nesulyginsi. Ta firma dabar prekiauja savo spausdintuvus visokiom mokyklom kur vieneto kaina 20 000€, tuo tarpu kokybiškiau spausdinantis spausdintuvas kainuoja 20-100 kartų pigiau. Ir ačiū OpenSource, kuris pamažu įsisavinamas ir kinijoje, nes supranta kad jiems patiems tiek klientams nuo to tik geriau ir vogimas nuostolio neatneš jei kursi kokybišką produktą.

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.