AMD Phenom II 710 ir 910: trys prieš keturis

AMD su Phenom vardu greičiausiai siejo nemažai vilčių, bet į konkurencingus produktus pirmieji Phenom nebuvo panašūs. Tačiau antroji Phenom karta – jau kita istorija. Vieni naujausių šios serijos keturių ir trijų branduolių procesorių atsidūrė ir mūsų rankose.

Apie gamintoją

Kelias link Phenom II

Procesoriai bei jų specifikacijos

Testai

Atminties posistemis

Bendrieji testai

Žaidimai

Video konvertavimas

3D generavimas

Spartinimas

Galios sąnaudos

Temperatūros

Išvados

Apie gamintoją

Neabejoju, kad apie AMD arba Advanced Micro Devices esate girdėję visi. Tai antroji pagal dydį x86 platformos mikroprocesorių, o nuo 2006 metų – ir trečioji pagal dydį grafikos procesorių gamintoja pasaulyje. 1969 metais įkurta kompanija gamina procesorius tiek staliniams bei nešiojamiesiems kompiuteriams, tiek serveriams, tiek ir integruotoms sistemoms. Po grafikos procesorių kompanijos ATI įsigijimo, AMD savo produktų asortimentą papildė ir grafikos lustais bei lustų rinkiniais. Visgi nuo pat 2006 metų kompanija patiria rimtus finansinius sunkumus. Vienas iš būdų, padėjęs kompanijai lipti iš duobės, buvo savo gamyklų perleidimas naujos kompanijos, pavadintos GlobalFoundries vardu, valdžion.

Kelias link Phenom II

Pasirodžius Intel Core 2 procesoriams, iki tol karaliavę K8 procesoriai tiesiog negalėjo su jais lygiuotis. Nors sumažintos kainos ir palaikė procesorių pardavimus, tačiau AMD reikėjo konkurencingo produkto, kuris jau buvo ruošiamas. Dar AMD nepristačius savo K10 architektūros Phenom procesorių, naujųjų gaminių specifikacijos žadėjo tiek didelę spartą, tiek gerą spartinimo potencialą. Deja, pirmieji keturių branduolių procesoriai nepasirodė sparta konkurencingi senesniems Core 2 serijos procesoriams. Neaukšta sparta, mažas taktinis dažnis, didelės energijos sąnaudos bei dėl to iškilusios suderinamumo problemos su senomis pagrindinėmis plokštėmis ir galiausiai žymioji TLB klaida, pastebėta pirmuosiuose Phenom procesoriuose – visa tai yra priežastys, dėl kurių pirmosios kartos produktai negalėjo apginti skambaus savo pavadinimo. Visgi po kiek laiko atėjo eilė antrajai Phenom kartai pamatyti dienos šviesą.

Šių metų sausio pradžioje, kiek vėliau nei rinkoje pasirodė serveriams skirti Shanghai lustus naudojantys nauji Opteron\’ai, buvo pristatyti pirmieji K10,5 architektūros Phenom II 900 serijos procesoriai, palaikantys DDR2 tipo atmintį ir naudojantys AM2+ lizdą. Juose naudojamas Deneb branduolys, kuris, kitaip nei 65 nm Agena, pagamintas pagal 45 nm SOI technologinį procesą. Jų dažnis ženkliai pakilo (iki 3 GHz), iki 6 MB padidėjo trečiojo lygio spartinančiosios atminties kiekis, sumažėjo TDP reitingas ir ženkliai pagerėjo spartinimo potencialas. Sparta taip pat pakilo, ir procesorius aktyviau pradėjo rinktis ir vartotojai. Dėl tris kartus padidėjusios L3 spartinančiosios atminties procesoriaus tranzistorių skaičius šoktelėjo nuo 463 milijonų iki 758 milijonų. Visgi, nors tranzistorių skaičius ir ženkliai padidėjo, tačiau procesoriaus branduolio plotas ne tik nepadidėjo, tačiau netgi šiek tiek sumažėjo. Dėl to vėlgi „kaltas“ pažangesnis gamybos procesas.

Po pirmųjų Phenom II procesorių sekė ir dar kelios modifikacijos: Phenom II 700 serija su trimis branduoliais, Phenom II 800 – keturių branduolių procesoriai su sumažintu L3 atminties kiekiu (kai kuriais atvejais tokius procesorius pavyksta „paversti“ ir spartesniais modeliais) bei DDR3 atmintį palaikantys AM3 lizdo procesoriai, taip pat ir neseniai pristatyti dviejų branduolių Phenom II (su kai kuriais atvejais įjungiamais dar dviem branduoliais) ir dviejų branduolių Athlon II. Būtent pora tokių procesorių ir gavome apžvelgti. Tai – Phenom II 910 ir Phenom II 710.

Procesoriai bei jų specifikacijos

Būtent Phenom II 910 procesoriaus taip lengvai įsigyti parduotuvėje nepavyks, kadangi jis skirtas tik OEM rinkai. Mes taip pat procesorių testams gavome be mažmeninės pakuotės ir priedų. Visgi pirkėjai, rinkdamiesi 710 modelį ir kitus Phenom II procesorius kartu gaus aušintuvą su jau užtepta termopasta bei procesoriaus dokumentaciją su instrukcijomis, kaip įdėti jį į savo kompiuterį.





Fiziškai abu procesoriai nesiskiria, kol neužmetame akies į markiruotes.

AMD Phenom II 910 – 2,6 GHz taktiniu dažniu (13 x 200 MHz HTT) veikiantis keturių branduolių C2 revizijos procesorius, turintis 95 W TDP šiluminį reitingą. Kaip ir kiti 900 serijos atstovai, jis turi 6 megabaitus visiems branduoliams prieinamos bendros L3 spartinančiosios atminties, 512 kB L2 spartinančiosios atminties kiekvienam branduoliui atskirai (iš viso – 2 MB) ir po 128 kB L1 atminties (64 kB duomenims ir 64 kB instrukcijoms), palaiko visas šiuolaikines x86 praplėtimo instrukcijas, AMD-V virtualizacijos technologiją. Trijų branduolių Phenom II 710 ([i]Heka branduolys)[/i] turi tokį patį kristalą ir savo specifikacijomis labai panašus į 910 modelį. Skirtumai atsiranda tik dėl atjungto vieno branduolio – vietoje 2 MB L2 atminties naudojami 1,5 MB. AMD Phenom II procesoriuose, kitaip nei Intel Core i7, L3 atmintyje nėra dubliuojami L2 atmintyje saugomi duomenys. Kaip jau minėjau, šie procesoriai kurti AM3 lizdui (938 kontaktai) ir veikti su DDR3 atmintimi. Visgi, renkantis šį procesorių, nebūtinai reikia dairytis į AM3 lizdo pagrindinę plokštę. Jeigu turite senesnę AM2+ plokštę, ji greičiausiai jums tiks, jeigu tik pagrindinės plokštės gamintojas pateikia reikiamą BIOS atnaujinimą. Dar nuo pirmųjų AMD K8 architektūros procesorių pasirodymo 2003 metais, atminties valdiklis AMD procesoriuose yra pačiame procesoriuje, o ne šiauriniame tilte, kaip buvo K7 ir P4 laikais. Phenom 910, 945 bei 955 procesoriai turi integruotą dviejų kanalų atminties valdiklį, kuris palaiko tiek DDR2 iki 1066 MHz, tiek ir DDR3 tipo atmintį iki 1333 MHz (žinoma, spartinant šiuos dažnius galima nesunkiai viršyti), todėl gali veikti senesnėse pagrindinėse plokštėse. Deja, į AM3 pagrindines plokštes AM2+ (940 kontaktų), procesorių įdėti nepavyks. Nuotraukoje galite matyti AM2+ ir AM3 procesorių kontaktų palyginimą. AM3 procesoriuje trūksta dviejų kontaktų.



Visi AMD Phenom II procesoriai palaiko Cool\’n\’Quiet 3.0 energijos taupymo režimą, kai neapkrovus procesoriaus šis sumažina savo veikimo dažnį bei branduolio įtampą. Nuo pirmosios šios technologijos pasirodymo atsirado nemažai patobulinimų, tokių kaip atskirų procesoriaus branduolių apkrovos reguliavimas priklausomai nuo jų apkrovos (angl. Independent Dynamic Core Technology) ar (dalinis) nenaudojamų procesoriaus elementų išjungimas (AMD CoolCore Technology). Su Phenom II procesoriais pristatyta C\’n\’Q 3.0 versija papildo energiją taupančių technologijų sąrašą ir leidžia visiškai išjungti nenaudojamus branduolius, jų L2 atmintinės turinį perkeliant į išaugusią ir paspartėjusią L3 atmintį.

Phenom II 910 ir 710 L3 atmintis ir atminties valdiklis veikia 2000 MHz Hyper Transport magistralės dažniu. Tokiu pačiu dažniu veikia ir sparčiausio Phenom II 955 BE magistralė. Deja, kitaip nei pastarasis procesorius, abu apžvelgiami Phenom\’ai neturi laisvai keičiamo daugiklio, todėl spartinti jį galima tik keliant HTT magistralės dažnį. Žemiau pateikiame lentelę su visais Phenom II procesoriais bei jų techninėmis specifikacijomis.

Procesorius nėra toks gaminys kaip pagrindinė ar vaizdo plokštė, kur galima vertinti aušintuvo efektyvumą, papildomas jungtis ar plokštės funkcionalumą, todėl iškart persikelsime prie procesorių testų rezultatų.

Testai

Kompiuterius naudojame daugybei skirtingų darbų atlikti. O sklandų ir greitą jų veikimą ir turi užtikrinti procesorius. Ne kiekvienas nori žaisti žaidimus aukščiausiais nustatymais ir ne kiekvienas užsiiminėja trimatės grafikos darbais, tačiau apžvalgų tikslas – išsiaiškinti, kaip gerai procesoriui sekasi atlikti kuo platesnį spektrą užduočių, mat tikrai atsiras vartotojų, kurie ieškos procesoriaus konkrečiai užduočiai. Dėl to šioje apžvalgoje procesorius išbandytas tiek žaidimuose, tiek dvimatės ir trimatės aplinkos generavimo darbuose bei darbe su vaizdo ir garso įrašais, tiek ir dirbtinės aplinkos testuose, kur vertinamas jo atminties posistemio darbas ar tiesiog skaičiavimo pajėgumai.



Nors abu Phenom procesoriai ir palaiko DDR3 atmintį, bandytas jie buvo su DDR2 atmintį palaikančia ASRock 780GXE/128M pagrindine plokšte (780G + SB700 lustų rinkinys) bei 4 GB A-Data DDR2-800 Overclock Edition atminties. Prieš bandant procesorių pagrindinės plokštės BIOS versija buvo atnaujinta iki 1.50 versijos, kuri palaiko AM3 Phenom procesoius. Testams naudota Windows Vista SP1 32 bitų operacinė sistema bei Catalyst 9.4 tvarkyklės grafikos plokštei. Testams naudoti žaidimai: Crysis Warhead, Unreal Tournament 3, Left 4 Dead, Far Cry 2, Enemy Territory: Quake Wars; programos: Cinebench R10, Pov-Ray 3.7 Beta, Blender 2.49, 3D Mark Vantage, WinRAR 3.8, 7-Zip 4.63, Paint .NET 3.3, TechARP x264 encoder, Windows Media Encoder 9, ScienceMark 2.0, Everest 5.00. Procesoriui apkrauti buvo naudojama Prime 95 25,9 programa. Visa kompiuterio komplektacija pateikiama lentelėje. Tikriausiai perskaitę šiuos žodžius norėsite mane kabinti ant šakos, tačiau konkurentų iš Intel stovyklos AMD procesoriai neturės.

Atminties posistemis

Everest programos rezultatai nestebina. Abiejų procesorių atminties valdikliai tokie patys ir veikia tokiu pačiu dažniu, todėl rezultatai skiriasi minimaliai.

Bendrieji testai

Procesoriaus skaičiavimo pajėgumai išbandyti Sciencemark, Wprime programomis, Everest procesoriaus testais ir žaidimų veikimą imituojančiais Futuremark testais.

Sciencemark nerodo jokios persvaros su keturių branduolių procesoriumi. Pigesnis trijų branduolių modelis čia netgi pasirodo truputį geriau. Visi Everest testai pritaikyti daugiabranduoliniams procesoriams, todėl visuose jų pirmauja 910 modelis. Wprime – Pi skaičiaus skaitmenis po kablelio skaičiuojanti programa, kuri gali darbą paskirstyti keliems branduoliams. Tokioje skaičiavimo užduotyje akivaizdi keturių branduolių persvara. 3D Mark programų įvertinimas taip pat nemažai priklauso nuo procesoriaus įtakos.

Žaidimai

Procesorius išbandėme penkiuose žaidimuose. Kadangi šiuolaikinių žaidimų spartą labiausiai riboja vaizdo plokštė, norint išsiaiškinti, kuris procesorius yra efektyvesnis šioje srityje, geriausia testuoti žaidimą žemais nustatymais ir raiška, kad grafikos plokštė nebūtų ribojantis faktorius. Visgi tai tinka išsiaiškint tik kuris gaminys yra spartesnis teoriškai. Realiai tokiose žemose raiškose ir nustatymuose žais nedaug kas, o aukštesniuose nustatymuose skirtumai tarp skirtingo pajėgumo procesorių po truputį lyginsis, kadangi apkrova vaizdo posistemiui didės. Dėl šių priežasčių išbandžiau žaidimus tiek 1280 x 1024 raiškose, tiek ir didelėje raiškoje su aukštesniu detalumu ir kraštinių glotninimu (angl. Anti-Aliasing). Pastarieji nustatymai nėra tokie aukšti, kokius naudoju testuodamas vaizdo plokštes (visgi bandome išsiaiškinti procesorių pajėgumo skirtumus).

Rezultatai kalba patys už save. Jei žemoje raiškoje dar galima įžvelgti nedidelį keturių procesorių pranašumą, padidinus grafikos nustatymus, jis iškart dingsta (Crysis rezultatai net ir 1280 x 1024 raiškoje yra identiški). Ne procesorius, o vaizdo plokštė čia yra spartą ribojantis faktorius.

Video konvertavimas

Vaizdo konvertavime x264 kodeku matome didelį spartos prieaugį naudojant papildomą brandouolį, tačiau Windows Media Encoder programoje trijų branduolių Phenom II pralaimi ypatingai dideliu skirtumu. Kitaip nei kitos bandytos programos, Media Encoder 9 negali darbo paskirstyti trijų branduolių procesoriui, nors apkraunant 2 ar 4 branduolių procesorių nekyla jokių problemų. Yra ir daugiau panašių suderinamumo problemų turinčių programų (akivaizdus pavyzdys matomas kiek toliau esančiuose 7-zip rezultatuose).

3D generavimas

Visos trys bandytos programos 3D vaizdų generavime parodė panašius rezultatus, kurie ženkliai priklausė nuo procesorių branduolių skaičiaus. Pagal branduolių skaičių sparta auga beveik linijine priklausomybe.

Arcyvavimas

Aiški keturių branduolių procesoriaus persvara. Kaip jau minėjau, 7-Zip negali išnaudoti trijų procesoriaus branduolių (naudojami tik du), todėl skirtumas šiame teste didesnis negu galėtų būti.

Vaizdų apdorojimas

Paint.NET yra nemokama programa nuotraukų apdorojimui. Šiame teste nuotraukai taikome įvairūs filtrai. Testas išnaudoja daugiabranduolinius procesorius, todėl 710 modelis nusileidžia 910-ajam apie 25 procentais.

Spartinimas

Iš karto turiu prisipažinti, jog visų sulčių iš šių procesorių nespaudžiau ir kamikadziškų įtampų kėlimo nepraktikavau, tačiau pabandžiau išsiaiškinti, kaip galima kilstelti procesorių dažnį naudojant vidutinių pajėgumų aušintuvą, taip, jog jį būtų galima naudoti kasdieniam darbui. Rezultatai, kaip matysite netrukus, nėra tokie geri, kokius greičiausiai esate matę kitose apžvalgose, mat ir spartinimo pagalbininkas nebuvo pats tinkamiausias. ASRock A780GXE/128M pagrindinė plokštė tikrai nėra pagarsėjusi spartinimo galimybėmis (BIOS spartinimo nustatymai nėra labai detalūs, SB700 pietinis tiltas nepalaiko ACC), todėl net neabejoju, jog spartinant su kiek aukštesnės klasės plokštėmis galima pasiekti ir geresnių rezultatų.

Pirmiausia išbandžiau trijų branduolių Phenom II 710. RAM dažnius bei HTT magistralę prieš spartindamas šiek tiek „atlaisvinau“, kad šie veiksniai netrukdytų pasiekti aukštesnio procesoriaus dažnio. Nepaisant to, rezultatai iš tiesų nepasirodė labai teigiami. Su šia pagrindine plokšte sunkiai sekėsi peržengti 260 MHz HTT dažnį. Netgi pakėlus šiaurinio tilto įtampą iki 1,35 V, o procesoriaus šerdies – iki 1,45 V. Visgi su 1,25 V šiaurinio tilto įtampa ir 1,3625 V branduolio įtampa procesorius stabiliai veikė 254 MHz magistralės ir 3302 MHz procesoriaus branduolių taktinis dažnis. Pasak CPU-Z duomenų, pagrindinė plokštė netgi šiek tiek viršijo BIOS\’e nustatytą procesoriaus branduolio įtampą (~1,38 V). 27 procentų prieaugis nėra labai įspūdingas, tačiau paspartintas procesorius be problemų išlaikė Prime 95 stabilumo testą ir negąsdino temperatūromis. Atmintis paspartinus procesorių veikė 423 MHz realiu dažniu (5-5-5-15-2T).

Prieš spartinant 910 modelį jau žinojau, ko laukti ir, tiesą sakant, neturėjau didelių vilčių pagerinti su ankstesniu procesoriumi pasiekto rezultato. Kelis papildomus megahercus išspausti pavyko, tačiau 265 MHz HTT dažnis čia buvo riba, kurios peržengti nepavyko. 3430 MHz dažniui prireikė 1,4 V procesoriaus (pasak CPU-Z reali įtampa siekė ~ 1,43 V) ir 1,25 V šiaurinio tilto įtampų. Atmintis paspartinus procesorių veikė 440 MHz realiu dažniu (5-5-5-15-2T). Rezultatas kiek geresnis, tačiau priemonės jam pasiekti taip pat radikalesnės. Tokia įtampa jau yra gana aukšta 45 nm techproceso procesoriui. Kaip matysite vėliau, procesoriaus temperatūra taip pat artėja prie 70 laipsnių slenksčio.

Įdomu, kokį spartos prieaugį atneša procesoriai. Greitai išbandžiau, kaip skiriasi procesorių sparta žaidžiant, konvertuojant vaizdo įrašus ir „sintetinėse“ WPrime, ir 3D Mark programose.

Kaip matote, Left 4 Dead žaidime žemoje raiškoje paspartinus procesorius gauna beveik 20 procentų spartos prieaugį. Šiuose nustatymuose žaidimo veikimo spartą dar riboja centrinis procesorius. Žinoma, tokiais nustatymais žais ko gero ne daug kas, ir, pripažinkime, 100 FPS ar 120 FPS – tai jau nesvarbu, ypač turint omenyje tai, kad dauguma dabartinių LCD monitorių jums leis matyti tik 60 ar 75 kadrus, nepaisant to, kiek jų sugebės generuoti kompiuteris.

Left 4 Dead nėra visas sultis iš kompiuterio siurbiantis žaidimas, bet visgi norėtųsi pamatyti šiokį tokį spartos prieaugį aukštesnėje raiškoje. Tačiau jo nėra. Procesoriaus spartos čia pakanka ir netgi tokiame, pakankamai nereikliame sparčiai vaizdo plokštei žaidime matome jog būtent ši plokštė ir riboja aukštesnį kadrų per sekundę padidėjimą.

Vaizdo įrašų konvertavimas x264 kodeku pasitelkus AviSynth programą veikia pastebimai greičiau nei su nespartintais procesoriais. Rezultatai rodo, kad norint šį darbą atlikti greičiau padės ir didesnis branduolių skaičius ir didesnis procesoriaus dažnis.

Šiai PI skaičiaus skaitmenų po kablelio ieškančiai programai taip pat didelę įtaką turi dažnis.

Tiek 3D Mark 2006, tiek ir Vantage programose matome dažnio įtaką bendram rezultatui. Didžiausias skirtumas, suprantama, matyti tarp procesorių rezultatų. Vantage programoje procesoriaus dažnis turi mažesnę įtaką atskiram vaizdo plokštės rezultatui.

Galios sąnaudos

Lentelėje pateikiame ne vieno procesoriaus, o bendrą kompiuterio vartojamą galią, matuotą tiesiai iš elektros tinklo (PM-300 rodmenys), neįvertinant nuostolių maitinimo bloke. Procesorius apkrautas Prime 95 programa. Kiti kitų komponentų apkrovai nenaudotos papildomos programos. Kartu palyginimui pateikti ir spartintų procesorių rezultatai.

Papildomas veikiantis branduolys ramybės būsenoje nedaug įtakoja galios sąnaudas (tik 5 W skirtumas), tačiau apkrovus procesorių jis padidėja iki 23 W. Ypatingai didelis suvartojamos energijos šuolis matomas paspartinus keturių branduolių Phenom II (52 W skirtumas lyginant su nespartintu modeliu). Dėl mažesnės įtampos, dažnio ir, žinoma, vieno išjungto branduolio, trijų branduolių procesoriaus skirtumas kuklesnis – 29 W, lyginant su nespartintu procesoriumi. Pagal didelius skirtumus tarp sąnaudų ramybės būsenoje ir apkrovus procesorius matyti, jog AMD savo K10,5 procesoriuose pasistengė maksimaliai sumažinti sąnaudas neapkrovus procesoriaus.

Temperatūros

Testuojat procesorių temperatūras aplinkos temperatūra siekė 22 laipsnius pagal Celsijų. Temperatūros fiksuotos praėjus 20 minučių Prime 95 testo.

Su Gelid Silent Spirit aušintuvu nespartinti procesoriai veikia pakankamai „šaltai“. Kaip jau minėjau anksčiau, spartinto Phenom II 910 temperatūros grafiko stulpelis gana ryškiai išsiskiria iš kitų rezultatų. Ketvirtas branduolys apkrovus procesorių prideda apie 5 laipsnius. Ramybės būsenoje skirtumas siekia 2 laipsnius.

Išvados

Kadangi Intel procesorių testams neturėjau, jokių rekomendacijų pateikti negaliu. Apžvalgą greičiausiai galima laikyti trijų ir keturių branduolių procesorių palyginimu. Visų šių procesorių spartinimo galimybių neleido išmėginti pagrindinė plokštė, tačiau turint omenyje jos kainą ir pasiektus rezultatus, vaizdas tikrai nėra blogas, o spartos prieaugis dauguma atvejų – apčiuopiamas. Tiesa, aukštesni spartinimo rezultatai reikštų ir didesnes temperatūras, kurioms, nenaudojant efektyvesnio aušinimo, kilti iki nelieka daug.

Tad kam reikia keturių, o kam užtenka ir trijų branduolių? Pirmiausia matome, kad sintetinės programos, kurios koncentruojasi ties vienos siauros užduoties realizavimu, keturių branduolių procesoriaus persvara akivaizdi, tačiau realiose situacijose kai kur šis rezultatas gali ir nebūti toks. Bandytuose žaidimuose keturių branduolių procesorius neturėjo jokios apčiuopiamos naudos. Netgi paspartinus procesorius, aukštesniuose grafikos nustatymuose didesnio kadrų skaičiaus per sekundę kiekio nėra. Neabejoju, kad yra žaidimų, kurie kiek geriau veikia su keturių branduolių procesoriais, tačiau žiūrint į šiandien bandytų žaidimų rezultatus norisi sakyti, kad keturių branduolių procesorius vis dar nėra ypatingai geras pirkinys žaidėjams. Visgi žaidimai bene vienintelė išimtis. Skirtumas tarp skirtingo branduolių skaičiaus išryškėja tiek 2D grafikos apdorojime, tiek archyvavime, tiek ir vaizdo įrašų konvertavime, o ypač 3D generavime. Tai užduotys, kurias dažnai atliekantys pirkėjai, turėtų žvalgytis į daugiau branduolių turinčius procesorius. Poroje užduočių ir Phenom II 710 pasirodė ne taip, kaip buvo tikėtasi dėl programų neišbaigtumo.

18 Komentarai

  1. SoTOP parašė:

    Geri CPU, kitaip vis dar pirktume q6600 🙂

  2. Trooper parašė:

    Mes ir dabar pirktume Q6600 (bent jau aš ,jai man šiuo momentu reikėtų cpu). Blogiausia ,kad jau jų nebegamina.

  3. Unamed parašė:

    Koki jus ausintuva naudojat ? ;O 65c….
    Mano PH II 940 3,7GHz,max temp 42c full load :D:P O CPU cooleris 50% dirba ;D

  4. Impr0z parašė:

    Gal jie naudojo stock coolerį ?

  5. jmarijus parašė:

    Labai malonu kad sulaukem vis idomesniu apzvalgu. Bet manau testai suretu but atliekami tokiu procesoriu ne su motinine kur SB700 naudojama. Reiktu nors SB750. Jau susitveres sistema uz 1k lt turiu 790+750 chipsetus. Ir noretusi palyginimo su Intel panasios kainos cpu lentelese.

  6. Originalas parašė:

    Šiaip tai šiandien ir yra geriausias Q6600 pagal spartą ir kainą. 🙂 Joks AMD dar net neprisivijo.

    Kas yra žiauriai blogai, tiek AMD tiek Intel fanams. Intel iki tiek išsikalinėja, kad net Core i5 atidėjo, kadangi jų seniems CPU TIPO AMD net nesudaro konkurencijos.. Kainas net tik, kad nemažina naujų CPU, bet dar ir kelia paskutiniu metu.

  7. nanoWorld parašė:

    As abejoju ar tu siai dienai rasi Q6600 nors vienam lietuviu kompiuterines irangos imones kainyninke, nu nebent kokio BMS\’o, kuriame berods dar ir dabar metosi ketvirti pentiumai 🙂 O apskritai, tai ta Q6600 pasivijo, ir gerokai aplenke su kai kuriais modeliais.

  8. bugslalaila parašė:

    Originalas>>
    Tu tikrai originalas… 😀
    Leisk spėsiu gal ir tu tokį turi? Įdomu kaip galima vertinti Q6600 kainą, kai jo nėra prekyboje… Ai taip perkam iš Ebay ir meldžiamės, kad veiktų…

  9. Originalas parašė:

    Dabar jau tikriausiai nerasi, bet dar vos prieš porą mėnesių ne viena parda turėjo.

    Beja, šiandien tame pačiame eBay naudotas brangiau kainuoja nei prieš porą mėnesių naują pardoje galėjai paimti. Kas geriausiai parodo, kuris procas buvo geriausias, ir kurio visi labiausiai norėjo, nors jau tikrai senas modelis pagal šiandieninį kompų amžių. O naujausias AMD 940 BE ir to senelio net nesugeba pasivyti.. Kas visiška failure yra iš AMD pusės..

  10. pushaz parašė:

    sotop – ir perka,ir dar meldziasi kad tik rastu is ko nupirkt legendini Q6600.Ir visiska tiesa,kad paskutiniu metu amd prisivijo Q6600,kuris isleistas pries N metu – baisus amd pasiekimas 😀
    O dar amd kalba apie kainos-spartos santyki 😀
    Na bet ne visi atsimerke juk yra 😀

  11. bronius parašė:

    Q6600 buvo kaip procas is ateities 😀 Nors Q9550 ji lenkia tik ~20%… Nors ziurint nasuma per W, tai gaunas jau ir ~1,5x 😉

  12. bugslalaila parašė:

    ((O naujausias AMD 940 BE ir to senelio net nesugeba pasivyti.. Kas visiška failure yra iš AMD pusės..))
    Klausyk, Super Pi nėra ta programa, kuri parodo tikrąją procesoriaus spartą.
    http://www.ixbt.com/cpu/amd-phenom-2-x4-940.shtml
    Na maniau, jog esi kur kas sumanesnis, tiesa sakant, gėda buvo tą nuorodą kopint, bet…
    (( O naujausias AMD 940 BE))
    Taip tikrai jis \"naujausias\" Originalas 2009-06-17 14:46:37

  13. Kiewliszki parašė:

    \"naujausias AMD 940 BE ir to senelio net nesugeba pasivyti..\" Linkas aukščiau duotas dėl spartos, turbinant irgi Phenom2 geresni (ne tiek dėl dažnio, kiek dėl temp). Išvis, nežinau kur Q6600 gali kur pasišakot prieš antrus Phenom, be kainos. Tai kaip čia nesugeba pasivyt?

  14. Originalas parašė:

    Viena yra sintetiniai testai, o kita realus greitis programose. 🙂 Man visai neįdomu, kad jis daugiau taškų surenka, jei reali mano naudojamos programos veikia lėčiau. Nebent jūs perkat kompus, tik dėl tų testų, o ne dėl realaus naudojimo.. Jei jums labiau rūpi, kiek ten taškų ar morkų renka. 😀

  15. bugslalaila parašė:

    Justai užteks, dažnai pakanka ir vieno žodžio, kad pasirodytum išmintingas arba kvailas.

  16. Originalas parašė:

    Kas realiai naudoja Q6600, o kas tik svaigsta testais remdamasis. :p Turiu Q6600 3,6GHz ir patenkintas. Nors į core i7 ruošiuos keisti.

  17. Domast parašė:

    Originalai ką čia svaigsti 🙂 bandei phenom II 940 realiai? jei pas tave q6600 ir tu juo patenkintas tai čia argumentas kad phenomas blogas? 🙂

  18. gelzgalis parašė:

    Apskritai Q6600 tikrai geras procesorius,jei net Phenom II vos ji tesiveja,o juk Q6600 ir pagal architektura kiek senstelejes.

Parašykite komentarą

This site uses Akismet to reduce spam. Learn how your comment data is processed.