„Asus ROG Strix X399-E Gaming“ ir „Corsair Vengeance RGB“: kiek svarbi spartesnė atmintis „Threadripper“ sistemai?

Išvados

Iš eilės antrasis testas tikrinant, kokią įtaką spartai gali padaryti operatyvioji atmintis. Keturių modulių „Corsair Vengeance RGB“ rinkinį galėjome išardyti, tačiau to neprireikė, nes po ranka tebeturėjome „Threadripper 1920X“ procesorių. Teoriškai spartesni DDR4 moduliai „Zen“ architektūros procesoriui(-iams) turėtų patikti, o kaip yra iš tikrųjų? Dar neapibendrinus rezultatų pasakysime, kad „Asus ROG Strix X399-E Gaming“ pagrindinei plokštei „Corsair“ operatyvioji atmintis patiko – neiškilo jokių nesuderinamumo problemų ir naujas rinkinys galėjo dirbti pilna sparta, t.y. 3200 MHz. Paprastai „Asus“ D.C.O.P. kiek netiksliai pagal nustato vėlinimo laikus, tačiau šįkart buvo kitaip – jie sutapo su XMP profiliu. Dalis nuopelnų tenka ir patiems moduliams, kadangi mums pasisekė gauti turinčius „Samsung“ B-die lustus. Pakeitę „A-DATA XPG Z1“ modulius į „Corsair Vengeance RGB“ įgavome paspirties per visas tris įmanomas pakopas: talpa padvigubėjo (nuo 16 GB iki 32 GB), dažnis padidėjo nuo 2800 MHz iki 3200 MHz, o CL vėlinimo laikas sumažėjo per dvi pakopas. Nuo 18 taktų iki 16-os. Neturime abejonių, kad 16 GB visoms užduotims atlikti buvo daugiau nei pakankama, todėl spartos prieaugį formuoja tik pakitęs DRAM dažnis su vėlinimo laikais.

Kaip rodo rezultatai, gauti kiekvieną testą kartojant po tris kartus, įmanomi ir tokie sunkiai paaiškinami scenarijai, kad sistema su A-DATA moduliais buvo spartesnė. Bet tai daugiau išimtys, nes „Corsair“ nusileido tik trijuose testuose iš septyniolikos. Vienas buvo daugiagijinis (Sandra 2014 FPU) ir du vienagijiniai. „Wprime“ 32M su keturiomis gijomis 1920X Turbo dažnio požiūriu laikome arčiau 1 thread scenarijui. Tiesa, A-DATA modulių pranašumas buvo minimalus, du iš trijų kartų net nesiekiantis 1 %, o trečiu atveju įgytą 1,3 % pranašumą buvo galima prilyginti vos 0,12 sekundės greičiau pabaigtam tam pačiam „Wprime“ skaičiavimui.

Pliusinėse situacijose pliuso šiek tiek daugiau. „Sandra“ parodė, kad atminties pralaidumas išaugo 6,5 %, nuo 60,2 GB/s iki beveik 60,15 GB/s. Iš to daugiausiai naudos turėjo „Winrar“ (+6 %). Tiesa, šioje aplikacijoje silpnai atrodančio TR 1920X procesoriaus papildomi 740 Kb/s toli nepastūmėja – „Core i9-7900X“ lieka toli priekyje. Spartesnės operatyviosios atminties nauda taip pat pasireiškė „Corona“ teste, sumodeliuojant sceną 3 sekundėmis greičiau (92 sec -> 89 sec). Spartesnė operatyvioji atmintis leido TR 1920X viena sekunde pralenkti i9-7900X. Plius 2 % spartos prieaugis užfiksuotas „7-Zip“ ir „Gooseberry Blender“ testuose. Sistema sugeneravo beveik 1200 MIPS daugiau ir tai taip pat leido atsidurti prieky i9-7900X. „Gooseberry“ modeliavimas sutrumpėjo 32 sekundėmis, tačiau pajausti tą pusę minutės sudėtinga, kai visas apdorojimas užtrunka vos ne pusvalandį. Tą patį galima pasakyti apie „Hiper Pi“ 1M skaičiavimą, kuriame „Vengeance RGB“ buvo spartesni 4,6 %, tačiau pavertus į laiko vienetus skaičiavimas sutrumpėjo ne pilnai 0,75 sekundės. Taip būta situacijų, kuriose spartesnė atmintis įgaudavo vos šimtųjų pranašumą (x264 HD Encode – 0,05 %, Wprime 32M – 0,03 %), o single core „Cinebench“ teste nebuvo sugeneruotas nei vienas papildomas taškelis. Vidutinis pranašumas keturiolikoje multithreading testų pasiekė 1,9 %. Mažiau nei mes tikėjomės pridėdami 400 MHz ir sumažindami CL vėlinimo laikus per dvi pakopas. Nedidelio scalling’o tiksli priežastis neaiški, tačiau ji gali būti susijusi su modulių tipu. Tiek A-DATA, tiek Corsair moduliai yra single rank tipo, o „Zen“ architektūra labiau mėgsta dual rank modulius.

Corsair Vengeance RGB 4x 8 GB 3200CL16

prieš

A-DATA XPG Z1 4x 4 GB 2800CL18

7-Zip +2 % (+1190 MIPS)
Cinebench +0,25 % (+6 pts)
x264 FHD +0,5 % (+0,29 fps)
Sandra 2014 FPU -0,27 % (-1,26 GIPS)
Sandra 2014 memory bandwidth +6,5 % (+3,94 GB/s)
TrueCrypt +0,1 % (+1 MB/s)
Corona Renderer +3,3 % (-3 sec)
POV-Ray (multi thread) +0,4 % (-0,2 sec)
Gooseberry Blender +2 % (-32 sec)
x264 HD Encode (1 run) +1,6 % (+2,49 fps)
x264 HD Encode (2 run) +0,05 % (+0,03 fps)
Winrar 5.50 +6 % (+741 Kb/s)
Wprime 32M (multi thread) +0,03 % (-0,02 sec)
Hiper Pi 1M (multi thread) +4,6 % (-0,73 sec)
Bendra suma (vidurkis)
+27,06 % (+1,9 %)
Cinebench (single core) 0 %
POV-Ray (single thread) +0,33 % (-2,2 sec)
Hiper Pi 1M (single thread) -0,2 % (+0,02 sec)
Wprime 32M (4 threads) -1,3 % (+0,12 sec)
Bendra suma (vidurkis) -1,17 % (-0,3 %)

Dėl tokio tipo panaudotų FBGA lustų „Corsair“ nėra ko kaltinti, kaip ir nėra didelio pagrindo manyti, kad vienintelis realus konkurentas (kalbame apie 4x 8 GB 3200CL16 rinkinius su RGB pašvietimu ir atmetus faktą, kad vieninteliai „Corsair“ siūlo baltos spalvos modulius), „G.SKILL Trident Z RGB“, bus dual rank konfigūracijos. 8 GB talpos moduliai paprastai turi single rank B-die lustus. Taip pat nėra jokio garanto, kad G.SKILL turės „Samsung“ lustus. Tiesą pasakius, neįprasta matyti, kad 3200CL16 moduliuose būtų naudojami B-die, nes įprastai šie rinktiniai lustai sutinkami spartesniuose moduliuose, pavyzdžiui 3200CL14. Labai tikėtina, kad kitam loterijoje gali ir ne taip pasisekti. Neišbandžius nesame garantuoti, ar konkurentų RGB valdymas turi pranašumų prieš „Corsair“, tačiau norintiems RGB efektų iš „Vengeance RGB“ reikia būti kantriems. „Corsair Link“ programinė įranga, taip pat DRAM SPD Write nustatymo aktyvacija (galimai) BIOSe ir apsižiūrėjimas, ar DRAM kontrolės nėra perėmusi „AURA Sync“ yra būtini žingsniai link pilnavertės RGB kontrolės. Reikia pripažinti, kad aukšti radiatoriai (viso „Vengeance RGB“ modulio aukštis beveik 50 mm) 3200 MHz@ 1,35 V operatyviajai atminčiai nėra reikalingi, tačiau skirtingo aukščio radiatorių tos pačios serijos skirtingo taktinio dažnio moduliams niekas negamina ir dar ilgai negamins. Orinių aušintuvų savininkams tiesiog reikia atkreipti dėmesį, kad šie, kaip ir „Vengeance LED“, moduliai yra vieni aukščiausių rinkoje. Be to, padarius radiatorių žemesnį nukentėtų RGB, kuris mums patiko. Gal ne tiek jis, kiek pati visuma. Balti „Vengeance RGB“ radiatoriai, baltos spalvos RGB pašvietimas modulių centre atidengiant „Corsair“ logotipą, baltų akcentų turintis „ARCTIC Freezer 33 TR“ aušintuvas… Prie šio komplekto labiau būtų tikusi „Asus X399 Prime-A“ pagrindinė plokštė, tačiau pareguliavus „AURA Sync“ link baltos spalvos baltos spalvos fanai gautų įspūdingą finalinį vaizdą. Didelių DDR4 operatyvios atminties kainų laikais 32 GB „Vengeance RGB“ rinkinys kainuoja tiek pat daug kiek konkurentų produkcija – apie 450 – 470 eurų.

Baltiems „Corsair“ moduliams – baltas RGB

Pakalbėkime apie „ROG Strix X399-E Gaming“. „Asus“ turi tiek stiprybių, tiek ir silpnybių prieš savo tiesioginį konkurentą „ASRock X399 Taichi“. „ROG Strix“ kartu su visu aušinimu perėmė „ROG Zenith Extreme“ VRM grandinę (buvo pakeisti tik polimeriniai kondensatoriai iš 10K į 5K ir mums tai nelabai patiko), o tai automatiškai reiškia, kad „ROG Strix“ čia turi persvarą prieš „Taichi“. Komponentiniu požiūriu „ASRock“ nėra prastesnė, tačiau nusileidžiama grandinės aušinimo efektyvumu. Išvedus delta temperatūrą „ROG Strix“ VRM’as dirbo ~10 °C vėsiau net neišnaudojant rezervo – temperatūra neviršijo 70 °C, todėl 40 mm ventiliatoriaus liko išjungtas. Tikrai džiugu, kad „Asus“ maksimaliai teisingą aušinimą nesumontavo vien tik į savo flagmaną. Lygiai tokia pati dviejų termo vamzdeliu sujungtų radiatorių, kurių vienas sudarytas iš aliumininių plokštelių, ir 40 mm skersmens ventiliatoriaus kombinacija panaudota ir gerokai pigiau kainuojančiame „ROG Strix“ modelyje.

Netikėtai „Asus“ pakitimus padarė visai kitur. PCIe x16 lizdai sustatyti taip, kad buvo prarastas fizinio lygmens 4-way SLI/„CrossFire“ palaikymas. Taip pat buvo išimtas trečiasis M.2 lizdas. Kuriems nereikia maksimalaus multi-GPU konfigūracijų palaikymu išplėtimo lizdų išdėstymas greičiausiai netgi priimtinesnis, nes pagrindinis PCIe x16 lizdas yra atitrauktas nuo CPU lizdo, tokiu būdu garantuojant platesnį suderinamumą su oriniais aušintuvais. Visgi vieno PCIe x16 lizdo, kuris netinka SLI/„CrossFire“ konfigūracijoms, nes yra per arti kito PCIe x16 lizdo, „Asus“ galėjo išvis atsisakyti vietoje jo pasiūlant trečiąjį M.2. Kitas galimas sprendimas – trečiasis M.2, kuris dalinasi duomenimis su U.2 lizdu. Dabar „Asus ROG Strix X399-E Gaming“ turi visiškai nepriklausomą U.2. Deja, ši sąsaja iš SSD gamintojų dėmesio nesulaukia ir greičiausiai nesulauks. Būtent toks sprendimas, mūsų akimis artimas optimaliam, integruotas „ASRock X399 Taichi“ modelyje, o dar geriau „Threadripper“ turimos 64 PCIe linijos paskirstytos „ROG Zenith Extreme“ modelyje. Tačiau tikrai ne visiems, kuriems reikia daugiabranduolių TR 1920X ir TR 1950X procesorių galios, būtinas 4-way SLI/„CrossFire“ ir trys M.2 lizdai. Tokiu atveju „ROG Strix“ netgi galėtų būti priimtinesnis pasirinkimas, dėl aušinamo M.2 lizdo. Ir SSD, ir X399 mikroschemų rinkinį aušinančio radiatoriaus efektyvumas nebenustebino. Apkrovos metu „Toshiba RD400“ NVMe kaupiklio temperatūra buvo sumažinta daugiau nei 20 °C – „Asus“ motininėms plokštėms įprastas ir kartu puikus rezultatas. Eilinį kartą UEFI BIOS’e nustatymai, iš kurių beveik kiekvienas turi išsamius aprašymus, išdėstyti kone idealiai. Gaila, kad kaip ir „ROG Zenith Extreme“ atveju, juntamas pelės kursoriaus vėlinimas. „Asus“ čia privalo pasitaisyti.

Taip atrodo suvienodintas RGB pašvietimas mūsų X399 sistemoje

Surinktų H2O sistemų savininkų „ROG Strix X399-E Gaming“ nevilioja taip, kaip flagmanė „ROG Zenith Extreme“, kuri turi skysčio tėkmės, termo ir nuotėkio daviklius. Norintiems itin spartaus 10G tinklo ir WiGig 802.11ad „ROG Strix“ taip pat neįtiks. Tačiau mažiau reikalavimų keliantiems pirkėjams „ROG Strix X399-E Gaming“ pasirodys kaip toks pat didelis, tik kiek mažiau gardus kąsnelis, o įvertinusiems, kad sutaupoma netoli 200 €, galbūt skonis bus ir dar saldesnis. Lietuvos parduotuvėse „ROG Strix“ kainuoja ~400 eurų, kas tampa pora dešimčių daugiau už „ASRock X399 Taichi“, tačiau atsižvelgus, jog „Asus“ itin svarbiuose kriterijuose demonstruoja pranašumą, tai leidžia didesnę kainą pateisinti.

Asus ROG Strix X399-E Gaming/ Corsair Vengeance RGB

19 Komentarai

  1. GreenZebra parašė:

    Kas mane žavi Amd, kad pagaliau pasiekė Intel single core performance. Aišku keliasdešimt taškų skirtumas yra nuo top’iniu cpu, bet palyginus su i5 8400 tai single core 169<172. Tik 3 taškais intelis lenkia.
    Pagaliau konkurencija yra

    • IFeelYou parašė:

      Nu nežinau žmogau, man atrodo dar iki Single Core Intelio jiems toli toli 🙂 Gal kelis low-end CPU ir dasivijo, bet apie high-end kol kas nėra net ką kalbėt.
      Pažiūrėk mūsų single core rezultatus: http://www.technews.lt/forum/viewtopic.php?f=4&t=3630

      Aišku tikėsimės kad anksčiau ar vėliau prisivys, bet Intel su savo Turbo Boost 3.0 ir geriausių branduolių automatiniu parinkimu pabėgo tolokai.

      • SoTOP parašė:

        Tai kad AMD kaip tik lenkia auto OC galimybėm Intel, tiesiog Intel turi 1Ghz daugiau.

        • IFeelYou parašė:

          Ką turi omenyje auto OC? Intel Turbo Boost 3.0 iškelia 1-2 geriausius branduolius nuo bazinio dažnio, AMD net iš tolo jo nelenkia. 7980XE bazinis dažnis 2.6 Ghz, Turbo Boost 4.4 Ghz. Koks AMD jį lenkia?
          AMD 1700x Boost yra +400 Mhz nuo bazinio dažnio.
          Nebent kažką kitą turi omenyje.

          • adex parašė:

            jeigu kalbant apie precision boost tai toks kaip 2700x turi 4.3 lubas ir pushina visus corus kiek imanoma auksciau, po to ten del temperaturu ir t.t. tas boostas apsistoja ~4ghz, tai yra 300mhz zemiau nuo ,,lubu“.
            o dabar ziurim ka intel siulo toks kaip 8400 nuo 2.8 iki 4 1 ar 2 ar kiek ten coru, ir nuo 2.8 iki 3.8 visiems corams, atrodytu eina v zopu koks boostas (ir atrodytu is ties ispudingai jeigu base daznis nebutu speceliai numustas iki juokingu 2.8), bet toks kaip 8400 galetu manau kelti iki 4.5 drasiai, bet, o, taciau ko tada bus vertas 8600k jeigu kazkoks ubagiskas 8400 bus tas pats sh.. lineupa uzpildyti tai reikia su ivairiomis kainu kategorijomis, o tas turbo boostas nuo 2.8 iki 3.8 tai nezinau isvis kam padarytas, tiesiog galejo deti base 3.8 + keli simtai hz ale single core boostui. bet ne reikia kazkokio tai isipisinejimo, kad va paziurekit kaip achuienai musu boostai dazni sukelia 😀

            zodziu ka noriu pasakyti tai kad amd boostas pushina cpu is paskutiniuju, o intel tai kazkokia komedija, kai dirbtinai sulievintas cpu davedamas iki tokio daznio kuriuo jis faktiskai galetu be jokio vargo kaip base dirbti ir tai vadinama kazkokia tai boost technologija

            • kernel_panikuoja parašė:

              2.8 pas 8400 yra todel, kad toks daznis garantuojamas prie deklaruotu thermal/electrical parametru. Kiek jis is tikro gali ar negali kelti cia priklauso nuo konkreciu situaciju, ir gamintojas negarantuos kazkokiu milijonu galimu permutaciju.

              Jei ne AVX, greiciausiai bazinis daznis butu didesnis, bet atsizvelgta i worst case scenario ir tiek.

              • BC00 parašė:

                Visiškai teisingai, patys matėme 8400 su Prime95 + AVX krentant iki 3,1-3,2 GHz. Prisidėtų dar perkaitimas ir būtų dar mažiau…
                IFeelYou gerą pamąstymą uždavė, ar AMD irgi maksimalų Boost daro ant geriausio core. Kažkaip AMD lyg ir nėra sakiusi, kad jų XFR(2) veikia ant geriausių/efektyviausių branduolių. Gal čia dar būtų rezervo..

          • SoTOP parašė:

            O koks skirtumas koks tas bazinis dažnis? Bazinis dažnis dabartiniuose Intel CPU išvis yra tik tam, kad niekas prie jų neprikibtų jei koks 8700K daugiau 4.5Ghz nespaus. Jeigu pas 2700X bazinis dažnis būtų 1Ghz, o turbintųsi kaip ir dabar iki 4.3Ghz, tai absoliučiai niekas nepasikeistų.

            • IFeelYou parašė:

              Na bazinis dažnis nėra šiaip sau sugalvotas dydis. Jis garantuoja minimalią spartą ne ant peak loadų, sutelpančią į procesoriaus thermal specifikacijas. Jeigu TDP yra toks koks yra, tai ir bazinis dažnis su visais branduoliais turi ten tilpti. Natūralu kad CPU su 18 branduolių neturės aukšto bazinio dažnio, nes kitaip nebetilps į TDP specifikacijas.
              Mes dabar kalbam apie single core. Tam dalykui Intelis turi savo Boost’us, kurie norim mes to ar ne, tikrai lenkia visus AMD cpu be jokio papildomo „user“ overclocko.

              • SoTOP parašė:

                Lenkia pagal ką?

                • IFeelYou parašė:

                  Pagal single core spartą. Tiek stock, tiek OC. Absoliučiai visuose testuose, įskaitant žaidimus.

                • SoTOP parašė:

                  Žinoma kad lenkia, bet prie ko čia Turbo 3.0 ir geriausių branduolių parinkimas? Lenkia, nes Intel 14nm procesas yra daug pažangesnis už GloFo 12nm ir todėl pasiekiami didesni dažniai, bet AMD XFR ir Precision Boost 2.0 technologijos > Intel Turbo Boost 3.0.

                • IFeelYou parašė:

                  Prie to, kad Turbo Boost 3.0 atrenka 2 geriausius branduolius ir juos iškelia iki maksimalaus dažnio, kuris yra nurodytas. Tuo jis ir skiriasi nuo Turbo Boost 2.0.
                  AMD XFR apskritai yra nieko vertas š. gabalas tiesa sakant. Kur tu čia matai jį kaip technologiją? Kad 50-100 mhz pakelia dažnį esant custom vandens aušinimui?
                  https://linustechtips.com/main/topic/850358-amd-extended-frequency-range-xfr-explained/
                  AMD boost’ai nuo jų bazinio dažnio skiriasi labai mažai, dažniausiai +200-400 mhz. Nematau čia nieko įspūdingo tiesa sakant, kodėl jos turėtų būti > Intel Turbo Boost. Sakyčiau Intel Boost technologija yra žymiai labiau išdirbta nei AMD.
                  Tech procesas dar nelemia aukšto dažnio. AMD turėjo ir aukštesnių dažnių negu Intel. AMD FX-9590 dažnis buvo 5 Ghz prie 32nm. Realiai IPC t.y. clock to clock Intel ir AMD yra labai panašus, Intel yra tik ~7% aukštesnis negu Ryzen ir tai dar klausimas.

                • BC00 parašė:

                  XFR yra tokia pati tikra technologija kaip nVidios Boost. Mažesnės temp -> didesni dažniai -> daugiau spartos. Ir man visai patinka, kad naujas aušintuvas ant CPU ne tik leidžia psichologiškai pasidžiaugti geresnėmis temperatūromis, mažesniu garsu, bet ir leidžia CPU paspartėti vienu kitu procentu. Why not vien pakeitus aušintuvą (custom h2O nereikia)?

                • ZeroFM parašė:

                  IFeelYou gal jau baik kelti senus video , dabar gi jau 2*** karta yra su atnaujintu XFR .
                  Amd daro paslauga vartotojams maksimaliai pakeldama dažnius ko pasekoje nereikia pirkti super duper ultra gaming motininių galinčiū oc padaryti .
                  https://youtu.be/6Cyh0OyJgTk?t=310 clock to clock skirtumas tebėra vos 4%

                • IFeelYou parašė:

                  Nu tai aš ir pasakiau ~7% ir tai dar klausimas.
                  Tiesiog paminėjau 1… seriją nes ji žymiai labiau paplitus. Daugelis čia iš vis kažkodėl paminėjo kažkokį i5-8400, kuris čia visiškai ne prie ko.
                  Nereikia čia kvailai sudievint to AMD. Tai tokia pati pelno siekianti kompanija kaip ir Intel. Būtų ji monopolistė – būtų lygiai tas pats. Nebūkit naivūs. Visi, tiek Intel fanai, tiek AMD fanai manau tikisi kad AMD taps lygiaverte konkurente Intel ir pagaliau bus normali konkurencija.

    • kernel_panikuoja parašė:

      Prie to pacio/panasaus daznio – taip. Aisku, cia neskaitant latency niuansu, kurie kerta per nasuma zaidimuose ir panasaus load’o semi-real-time aplikacijose.

  2. mafo parašė:

    Nebandėte RAM-o kelti aukščiau 3200 MHz @1.35 V?

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.