DDR4 atminties įtaka „Ryzen 5 2400G“ spartai kartu su „Patriot Viper 4 Blackout“ 3600 MHz rinkiniu

Tai kokią įtaką daro DDR4 atminties dažnis „Ryzen 5 2400G“ APU procesoriui?

Norėdami tai išsiaiškinti naudojome tokius žaidimus, kuriuose „Ryzen“ APU galėtų duoti patenkinamą spartą 1080p raiškoje, išlaikant bent vidutinius grafinius nustatymus. GPU-Z įrankis patvirtina, kad 2400G APU procesoriuje esantis „Vega 11“ grafinis posistemis turi 704 stream procesorius, kurie geba pasiekti maksimalų 1240 MHz dažnį prie 65 W TDP. Maksimalus išplečiamos vRAM atminties kiekis 2 GB. Testavimo metu naudojame tuo metu pačias naujausias „Radeon Adrenalin 19.9.2“ tvarkykles. Kiekviena sesija kartojama du kartus ir naudojant „Fraps“ su „Frafs“ išvedami fps vidurkiai.

Sistemoje turime „ASUS ROG Strix B450-I Gaming“ mITX formato pagrindinę plokštę, kuri palaiko maksimalaus 3600 MHz DDR4 atmintį. Kaip atskaitos tašką spartai naudosime 2x 8 GB talpos „Kingston HyperX Predator RGB“ DDR4 komplektą, kuris turi du XMP 2.0 profilius: viename koduotas 2666 MHz, kitame 2933 MHz dažniai. Priminsime, kad ši platforma nepalaiko neporinių CL verčių, todėl vietoje CL15 turime CL16.

HyperX Predator RGB @2666CL16

HyperX Predator RGB @2933CL16

ASUS pagrindinė plokštė pradėjo treniruoti „Blackout“ modulius tik sumažinus dažnį iki 3400 MHz. Su 3600 MHz dažniu POST fazė nebuvo sėkminga. Padidinus DRAM įtampą nuo 1,35 V iki 1,4 V moduliai pradedami treniruoti jau ir taikant 3466 MHz dažnį. Abiem atvejais HCI Memtest neaptinka jokių klaidų, tačiau paleidus CS:GO sistema patiria BSOD. Mažiname DRAM dažnį iki 3333 MHz – BSOD išnyksta ir nulūžta tik pats žaidimas. Sumažinus dažnį dar per vieną pakopą (3266 MHz) sistema tampa visiškai stabili – nė vienas žaidimas nebenulūžo. Reikia atkreipti dėmesį, kad HCI Memtest neaptinka jokių klaidų atminčiai veikiant 3400 MHz dažniu, nors žaidimai sukelia sistemos nestabilumą.

Testavimo metu „Blackout“ rinkinys turės @3266CL18-19-19-39 konfigūraciją, kai „HyperX Predator RGB“ dirbs su @2666CL16-17-17-36 ir @2933CL16-17-17-39 konfigūracijomis. Lyginant su paskiausia konfigūracija, „Patriot“ rinkinys turi ~3500 MB/s pranašumą skaitant, ~4650 MB/s rašant ir beveik 3000 MB/s kopijuojant. Atsako laikas geresnis lygiai 2 ns (74,3 ns prieš 76,3 ns).

Blackout @3266CL18

Vidutinė sparta CS:GO pasišaudymuose padidėja solidžiais 6 fps padidinus DDR4 atminties dažnį nuo 2666 MHz iki 2933 MHz. 1 % blogiausių fps vidurkis padidėja pusę tiek, kai pačių blogiausių kadrų vidurkis iš esmės nepasikeičia. Perėjus prie 3266 MHz dirbančių „Blackout“ modulių CS:GO patiria spartos impulsą. Vidutinė sparta pašoka nuo 144 fps iki 173 fps. Tai atitinka ~20 % prieaugį. Blogiausių kadrų vidurkiai taip pat ryškiai šokteli aukštyn: 1 % per 10,5 fps, o 0,1 % per beveik 15 fps.

Testuodami „World of Tanks“ naudojame tam specialiai skirtą „Encore“ demo įrankį. Čia skirtingos konfigūracijos DDR4 komplektus skiria labai panašūs vidutinės spartos skirtumai. Lyginant su @2666CL16 konfigūracija @2933CL16 prideda ~10 fps spartos, o @3266CL18 praktiškai dar tiek pat. Taigi 2666 Mhz veikiančius „Kingston“ ir 3266 MHz veikiančius „Patriot“ modulius skiria 20 fps. 0,1 % fps reikšmės išliko tos pačios (po 37 fps), tačiau 1 % reikšmės reikšmingai padidėjo: +10 fps jei vėl lyginsime 2666 MHz ir 3266 MHz konfigūracijas.

Matydami, kad turime rezervo pabandėme padidinti grafikos nustatymus iki maksimalių ultra. Šįkart daugiau spartos duoda perėjimas nuo 2933 MHz prie 3266 MHz nei nuo 2666 MHz prie 2933 MHz. Pirmu atveju vidutinė sparta išauga septyniais fps (+10,5 %), antru atveju trimis fps (beveik +5 %).

„Fortnite“ nėra pats geriausias pasirinkimas, kadangi neįmanoma atkartoti tą pačią sceną. Rezultatai gali būti (ir yra) ne visai tikslūs, ką iš dalies patvirtina @2933CL16 konfigūracija, pasiekusi didžiausią 1 % fps vidurkio reikšmę (38,5 fps). Visgi vidutinės spartos rezultatai tarp skirtingų DRAM konfigūracijų yra labai panaši (58-60 fps), kas leidžia daryti prielaidą, kad šis žaidimas nėra itin jautrus DRAM dažnio pokyčiams.