„Gigabyte Z390 Aorus Pro“: ydinga, bet stipri paraiška

Išvados

Pirma apie tai, kas liečia ne vien „Z390 Aorus Pro“, bet ir kitas „Aorus“ Z390 pagrindines plokštes. Jas liečia atnaujintas UEFI BIOS. Jame buvo įdiegtas kiek pakeistas Easy Mode režimas, turintis akiai patrauklesnes piktogramas ir siūlantis nežymiai daugiau informacijos. Iš esmės išpildymas labai panašus į „Asus“. Taip pat buvo atnaujinta grafinė tematika. „Gigabyte“ pagaliau sutvarkė DRAM dažnių lentelę, tačiau UEFI BIOS vis dar kenčia nuo tų pačių problemų, kaip per mažas įgimtas pelės jautrumas, automatiškai pritraukinėjamas kursorius, kas iššaukia nepatogumą atlikinėjant tikslumo reikalaujančias užduotis, pavyzždiui, koreguojant ventiliatorių kreivę. Nebuvo pridėtas ir nustatymų paieškos (angl. search) variklis bei RGB Fusion 2.0 įrankis. Sunku teigti, kad UEFI BIOS tapo intuityvesnis, be to, F9b mikrokodo versija dar ir pasirodė besanti skylėta, kadangi Enhanced Multi-Core Performance nustatymo disabled parinktis neveikė, kas reiškė, kad įtilpti į „Intel“ nurodytą 95 W TDP limitą i7-8700K procesoriui nepavyks. Prie ko neprisikabinsi, tai ventiliatorių reguliavimo išpildymas. Smart Fan 5 yra pats geriausias vartotojui siūlomas įrankis tarp visų motininių plokščių gamintojų. Visgi „Z390 Aorus Pro“ Achilo kulnas yra negebėjimas draugauti su sparčia DDR4 operatyviąja atmintimi.

Viršuje matome dvi iš keturių RGB pašvietimo zonų. Nors zonų daug, bet minusas tas, kad RGB Fusion 2.0 neleidžia jų valdyti atskirai. Apačioje matome trečiąją zoną – DIMM lizdus – ir keletą RGB efektų, kurie pritaikyti tiek lizdams, tiek „Corsair Vengeance RGB PRO“ moduliams.

Mes išbandėme du sparčius DDR4 (2x 8 GB) komplektus ir nusivylimui 4000 MHz „Corsair Vengeance RGB PRO“ sugebėjo stabiliai dirbti tik 3600 MHz dažniu, o 4133 MHz reitinguotos „Patriot Viper RGB“ atminties dažnį reikėjo numesti iki 3500 MHz. Minus 800 MHz ir 900 MHz lyginant su „Asus ROG Maximus XI Gene“ yra šis tas… „Z390 Aorus Pro“ naudoja dažnai sutinkamą T topologiją, bet montažinė plokštė sudaryta iš keturių sluoksnių. Būtų įdomu išbandyti aukštesnės klasės „Aorus“ modelius, kurie taip pat naudoja T topologiją, tačiau jau turi 6 sluoksnių montažinę plokštę, kas leidžia takelius išvesti optimalesniais atstumais. Visgi nereikėtų atmesti galimybės, kad „Gigabyte“ paskutiniu metu šioje srityje daro kažką ne taip arba aparatiniu lygmeniu, arba programiniu lygmeniu, nes aukšto dažnio DRAM modulių nepalaikymą gali nulemti ir neišdirbtas UEFI BIOS. Tas faktas, kad Pro turi keturių sluoksnių PCB gali šiek tiek pabloginti ir VRM grandinės efektyvumą. VRM grandinės paragrafe kalbėjome apie 18,5 W karštį (200 A/1,3 A), kas padaro „Aorus Z390 Pro“ efektyvesne už daugiau nei pusantro kantro brangesnę „Asus ROG Maximus XI Gene“, kurios VRM grandinė generuoja 21,5 W. Keturi PCB sluoksniai pasižymės kiek prastesniu šilumos išsklaidymu, tačiau beveik neabejojame, kad nepaisant to Pro liks priekyje. Iš dalies tai patvirtino Gooseberry scenos modeliavimas, kuomet „Aorus“ VRM’as buvo keliais laipsniais vėsesnis. „Gigabyte“ buvo dosni ir radiatoriaus klausimu – jis masyvus ir turi šilumos vamzdelį. „Aorus Z390 Pro“ yra super saugus variantas ekstremaliam i9-9900K spartinimui ir tam nereikia išleisti krūvos pinigų. „Z390 Aorus Pro“ kainuoja lygiai 200 eurų. Kiti gamintojai turi imti pavyzdį iš to, ką šiame raunde su VRM grandinėmis padarė „Gigabyte“ savo aukštesnės – aukščiausios klasės Z390 pagrindinėse plokštėse. Mazgų išplanavimas ant PCB protingas, tačiau būtų dar geresnis jei pagal dešinįjį kraštą būtų nors viena SYS_FAN galvutė, o antrasis M.2 (M2M) lizdas būtų apkeistas su baterija. Dėl obstrukcijos, sukeltos vaizdo plokštės, jame NVMe kaupiklio darbinė temperatūra buvo 10 °C didesnė, tačiau tai nėra kažkas kritiško, kaip ir neblizgantys garso posistemės rezultatai, kas „Gigabyte“ motininėms plokštėms jau tapo gana įprasta praktika. Šiuo atveju mums buvo svarbiau matyti blizgančiai žemas „Aorus Z390 Pro“ energijos sąnaudas tiek ramybės, tiek apkrovos (modeliuojant Gooseberry) režimais.

Kas savo ateities komplektacijoje nemato didesnio nei 3600 MHz dažnio DDR4 operatyvios atminties, „Z390 Aorus Pro“ yra solidus pasirinkimas. Neturinti WiFi modulio „Z390 Aorus Pro“ gali atrodyti šiek tiek keistai, (prisiminus vieną iš naujovių, kurias gavo Z390), tačiau šią problemą galima ištaisyti pasirinkus WiFi prierašą turintį Pro modelį, kuris yra ~15 eurų brangesnis. Kai USB atmintinukai ir išoriniai SSD vis dar tebėra ištikti stagnacijos, vidinę USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s) neapsiverčia liežuvis vadinti problema, tačiau panašu, kad tai kažkoks gamybos kaštus taupantis „Gigabyte“ metodas, nes preliminariai nematome, kur buvo panaudotos atlikusios Z390 PCIe linijos.

2 Komentarai

  1. PauliusP parašė:

    Tiesa tiesa… O tikėjausi būsit radę slaptą receptą stabilesniam RAM darbui 🙂 Na, bent jau aišku, kad tai ne loterija pralošta, o iš tiesų modelis turi problemų. Mano atveju F4-3600C19D-32GVRB komplektas net XMP 3600 pasileido ne iškarto, teko burti. Laimei pavyko, bet nė žingsnio toliau.

  2. BC00 parašė:

    Receptams nebelieka laiko 🙂 bet gali pabandyti paklausyti šito video. Pas Master daugiau PCB sluoksnių, geresnis signalinimas, tai pati iš savęs geriau palaikys DRAM, bet viską galima taikyti ir kitiems Aorus modeliams.
    https://www.youtube.com/watch?v=Jsy04IRIwpI

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.