MSI Geforce GTX260 OC apžvalga

Naujos ATI Radeon vaizdo plokštės bus pristatytos jau po mažiau nei mėnesio. O jei tikėsime gandais, jau rugsėjo 22 jos turėtų pasirodyti prekyboje. Nvidia taip pat ruošia naujos kartos vaizdo plokštes, tačiau nuo konkurentų kiek atsilieka. Likus pakankamai nedaug laiko iki naujų vaizdo plokščių pasirodymo, į ringą įleidome „senius“.

Taigi kokią vaizdo plokštę rinktis dabar tiems, kuriems kompiuteris reikalingas jau dabar? Ko gero galingiausių dabartinių plokščių iš ATI ar Nvidia rekomenduoti ir nebūtų galima, likus tiek nedaug laiko iki naujos kartos produktų išleidimo. Tačiau žaidimų mėgėjai galėtų atkreipti dėmesį į pakankamai galingas, tačiau tik kiek apie 500 litų kainuojančias Radeon HD4870 ar Nvidia Geforce GTX 260 vaizdo plokštes.

MSI mums išbandyti atsiuntė vieną iš savo galingiausių GTX260 vaizdo plokščių, N260GTX-T2D896-OC. Tai šiek tiek paspartintas GTX260 variantas su nauju aušintuvu. Apžvalgoje bandysime išsiaiškinti, ar ši plokštė yra verta už ją prašomų pinigų, ir kaip jai sekasi konkuruoti su ATI Radeon HD4870.

Apie gamintoją

Pakuotė ir komplektacija

GT200(b): truputėlis istorijos

Plokštė

Testai

Metodika

Rezultatai

Spartinimas

Temperatūros, galios sąnaudos, triukšmo lygis

Išvados

Apie gamintoją

MSI (Microstar) – gerai tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje žinomas gamintojas, kokybiškais gaminiais užsitarnavęs pirkėjų palankumą. 1986 metais įsikūrusi kompanija geriausiai visiems pažįstama kaip pagrindinių plokščių gamintoja, tačiau jos prekių asortimente randame ir platų vaizdo plokščių, nešiojamų kompiuterių, „barebone“ rinkinių ir netgi serverių įrangos pasirinkimą. Kompanija savo padalinius turi Kinijoje, Čekijoje, Honkonge, Japonijoje, Korėjoje, Indijoje, Taivane, JAV, Kanadoje, Brazilijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Australijoje, Nyderlanduose, Turkijoje, Jungtinėje Karalystėje, Rusijoje, Ukrainoje, Serbijoje ir Lenkijoje.

Pakuotė ir komplektacija



MSI N260GTX-T2D896-OC pakuotė pakankamai didelė ir savo dydžiu prilygsta pagrindinės plokštės dėžutei. Priekinėje dėžutės dalyje į akis krinta MSI logotipas. Laros Croft paveikslėlis ir Tomb Rider: Underworld logotipas (šis žaidimas pridedamas kartu su plokšte). Vaizdo plokštės pavadinimas, parašytas suspaustu šriftu netgi lieka antrame plane. Galinėje dalyje dar daugiau Tomb Rider kadrų, pagrindines plokštės savybes, minimalius reikalavimus kompiuteriai. Beveik pusė viso ploto užima nedaug informacijos suteikiantys 26 kalbomis parašyti keli sakiniai apie palaikomas technologijas.



Nuėmę viršutinę įpakavimo dalį ir atidarę kartono dėžutę randame saugiai į \“burbulinį\“ maišelį ir antistatinį maišelius įpakuotą vaizdo plokštę, o po ja – priedus: pora trumpų vartotojo vadovų, S-Video kabelį, komponentinių kabelių adapterį, DVI -> VGA ir DVI -> HDMI adapterius, S/PDIF kabelį, tvarkyklių kompaktinį diską ir jau minėtą Tomb Rider Underworld žaidimą. Komplektacija pakankamai gausi, pasirūpinta visais reikalingais priedais.



GT200(b): truputėlis istorijos

Kaip žinote, AMD/ATI ir Nvidia pasirinko kiek kitokį kelią kurti naujas grafikos plokštes. AMD nusprendė, jog geriau kurti kiek mažesnius grafikos procesorius ir į pačias galingiausias plokštes montuoti du tokius lustus. Nvidia tuo tarpu liko prie senojo plano kurti vieną didelį ir galingą grafikos procesorių ir silpnesnius variantus gaminti iš lustų su ne visais veikiančiais funkciniais vienetais, arba juos sąmoningai atjungus pilnai veikiančiuose grafikos procesoriuose. Paradoksalu, bet visgi jau antra grafikos plokščių karta iš eilės Nvidia ruošia ir du sparčiausius savo grafikos procesorius turinčias vaizdo plokštes. Ir tai ko gero matysime ir toliau, kadangi Nvidia tikriausiai bet kokia kaina nori turėti sparčiausią grafikos plokštę rinkoje, o ATI grafikos procesoriai tikrai nėra tokie silpni, kad jų porą būtų galima įveikti vienu grafikos procesoriumi. Todėl galbūt išvysime ir dvigubą GT300 plokštę. Tačiau grįžkime prie GT200 lusto.

GT200 yra kol kas naujausias Nvidia grafikos procesorius sparčiausioms vaizdo plokštėms. Prieš daugiau nei metus pristatyta pirmoji šio lusto versija. Ji buvo pagaminta naudojant 65 nm technologinį procesą ir dėl to bei pakankamai įspūdingų techninių parametrų (1,4 mlrd tranzistorių), kokybiškai veikiančių lustų išeiga buvo sąlyginai nedidelė, o gamybos kainos – aukštos. Tuomet šį lustą naudojo dvi vaizdo plokštės – Geforce GTX 280 ir Geforce GTX 260. Pirmoji buvo visiškai funkcionali lusto versija su 240 Stream procesorių, 32 rasterizacijos ir 80 tekstūravimo vienetų ir plačia 512 bitų pločio atminties magistrale, kuri reikalinga norint pasiekti pakankamą pralaidumą su GDDR3 tipo atmintimi, naudojama visose GTX200 serijos vaizdo plokštėse. Antroji plokštė naudojo kiek apkarpytą procesoriaus versiją su 192 Stream procesoriais ir kiek siauresne 448 bitų magistrale, taip pat sumažintu tekstūravimo bei rasterizacijos vienetų kiekiu.

Pagerėjus lusto išeigai, Nvidia pristatė atnaujintą GTX 260 variantą. Jis turėjo 216 Stream procesorių, 72 TMU ir 28 ROP vienetus, tačiau veikė tais pačiais dažniais. Ši vaizdo plokštė buvo skirta konkuruoti su 1 GB ATI Radeon HD4870 variantu.

Šių metų pradžioje Nvidia pritaikė savo GT200 grafikos procesorių 55 nm technologiniam procesui (GT200b variantas arba GT200 B revizija) ir pristatė dar vieną GTX 260 variantą, GTX 285, du grafikos procesorius turinčią GTX 295 bei, kiek vėliau, GTX 275 plokštes. Dėl pažangesnio technologinio proceso, Nvidia galėjo padidinti grafikos procesorių veikimo dažnius bei kiek sumažinti suvartojamos energijos kiekį. Visgi, jei pažvelgsime į konkrečiai GTX 260 variantą, kuris šiandien mums yra aktualiausias, pamatysime, jog specifikacijos beveik nepasikeitė. Plokštė tapo tik vėsesnė ir pigesnė pagaminti, tačiau veikimo dažnių padidinti nenuspręsta. Būtent šios, naujausios kartos grafikos procesorių ir naudoja MSI N260GTX-T2D896-OC vaizdo plokštė.

Specifikacijos

Šis grafikos procesorius ir taip pat MSI GTX 260 vaizdo plokštė palaikomomis savo savybėmis praktiškai nesiskiria nuo ankstesnės kartos. GT200b procesorius suderinamas su DirectX 10 API versija (DirectX 10.1 kompanijai Nvidia nepasirodė labai įdomus), OpenGL 3.1, palaiko PureVideo 2 didelės raiškos vaizdo įrašų peržiūros akceleraciją H.264 ir VC-1 formatams. Bene labiausiai šiuo metu Nvidia reklamuojama jos vaizdo plokščių savybė yra CUDA architektūra, leidžianti naudoti grafikos procesorių ne tik trimatės grafikos apdorojimui, bet ir kitoms užduotims, tokioms kaip vaizdo įrašų konvertavimui ir redagavimui, daug resursų reikalaujantiems skaičiavimams (tokiems kaip Folding @ Home) atlikti ir pagyvinti žaidimus realistiškomis fizikinėmis simuliacijomis (PhysX technologija).

Lentelėje pateikiame grafikos plokščių su GT200 grafikos procesoriumi, specifikacijas.

Plokštė



Jau iš pirmo žvilgsnio MSI GTX 260 variantas neprimena standartinės Nvidia vaizdo plokštės. Akivaizdžiausias skirtumas yra aušintuvas. Įprastinį pro vaizdo plokštės galą šiltą orą išpučiantį aušintuvą MSI pakeitė gana įspūdingai atrodančiu Twin Frozr aušintuvu su dviem 70 mm skersmens ventiliatoriais. Aliuminio radiatorius uždengtas šlifuotu metaliniu gaubtu. Radiatorių su aušintuvo padu jungia penki šiluminiai vamzdeliai.





Aušintuvo pagrindas ir šiluminiai vamzdeliai pagaminti iš vario ir yra nikeliuoti. To paties metalo danga padengtos ir 35 radiatorių sudarančios plokštelės. Aušintuvo pagrindas nėra ypatingai lygus, todėl objekto atspindys jame neryškus.





Pažvelgę į plokštės galą matome dvi 6 kontaktų jungtis maitinimo kabeliams. Jos nukreiptos ne į plokštės galą, o į šoną, kadangi vaizdo plokštė labai ilga, ir priešingu atveju gali būti sunku prijungti maitinimo kabelius kai daugumoje mažesnių korpusų. Šalia įrengta dviejų kontaktų S/PDIF garso jungtis. Ja teks pasinaudoti, jeigu norėsite monitorių ar televizorių prie vaizdo plokštės prijungti HDMI jungtimi ir ja taip pat siųsti garso signalą. Tokiu atveju turėsite komplekte esantį S/PDIF kabelį prijungti prie vaizdo ir garso plokštės, kadangi Nvidia vaizdo plokštės neturi integruoto garso posistemio. Priešingoje pusėje įrengta keturių kontaktų PWM jungtis, į prie kurios prijungti abu plokštės ventiliatoriai.







Už konkurentę HD4870 MSI GTX 260 yra ilgesnė. Plokštės ilgis siekia 27 centimetrus.



Nusikėlę į kitą plokštės galą matome dvi jungtis SLI tilteliams (ši plokštė palaiko ir trigubą SLI). Galinėje panelėje įrengtos dvi \“dual-link\“ DVI-I jungtys ir TV jungtis S-Video arba komponentiniams kabeliams prijungti.

Galinėje plokštės dalyje nėra nei plokštelės aušintuvo fiksavimui, nei atminties modulių. Tik įvairiose vietose išdėstyti varžtai, laikantys plokštės aušintuvą.

Iš pirmo žvilgsnio, MSI GTX 260 OC atrodytų spartinimo rekordus gerinančios GTX 260 Lightning mažesnė sesutė, tačiau yra kiek kitaip. Ji naudoja tą pačią montažinę plokštę, kaip ir MSI N275GTX vaizdo plokštė ir, tiesą sakant, absoliuti dauguma GTX 275 vaizdo plokščių. Tiesa, komponentai nėra visiškai tie patys.







Nuėmę keturiais varžtais pritvirtintą pagrindinį vaizdo plokštės aušintuvą matome vientisą aliuminio masyvą, dengiantį NVIO lustą, atsakingą už vaizdo plokštės išvestis, atminties lustus ir energijos tiekimo grandinę. Čia matome ir pirmąjį skirtumą: vietoje šešių fazių grafikos procesoriaus maitinimui naudojamos keturios. Plokštės krašte matome kompanijos ON Semiconductor valdiklį ADP4100, kuris gali valdyti iki šešių fazių. Energijos tiekimo grandinėje naudojami \“solid-state\“ tipo kondensatoriai ir SMD droseliai, kurie problemų kelti tikrai neturėtų. visgi pačiose brangiausiose vaizdo plokštėse MSI montuojamų \“hi-c\“ kondensatorių čia nematome. Kitas skirtumas matyti užmetus žvilgsnį į atminties lustus. Aplink griozdiškai atrodantį GT200 grafikos procesorių, paslėptą po IHS, išdėliota keturiolika 512 Mbit GDDR3 Samsung atminties lustų, kurie yra reitinguoti veikti 1 ns atsako laiku, arba 1 GHz realiu (2 GHz efektyviu) taktiniu dažniu, taigi MSI jau netgi truputį viršijo numatytą atminties dažnį.







Raidės OC plokštės pavadinime reiškia, jog šios plokštės veikimo dažniai yra aukštesni už Nvidia numatytus. Atmintis veikia 1050 (2100) MHz, Shader procesoriai – 1408 MHz, o atmintis – 1050 MHz (2100 MHz efektyviu) dažniu. Tai atitinkamai ~14 procentų didesnis grafikos procesoriaus dažnis ir 5 procentais didesnis atminties dažnis. Todėl sąžininga, jog ir palyginimui su ja naudosime spartintą Radeon HD4870 1 GB plokštę (775 MHz branduolio ir 950 (3800) MHz VRAM dažniai).

Testai

Metodika

Kiekviena vaizdo plokštė buvo bandoma su naujausiomis oficialiomis testavimo metu esančiomis tvarkyklėmis iš gamintojo tinklapio. Nvidia atveju tai buvo Forceware 190.38, o ATI – Catalyst 9.8. Plokštės išbandytos sintetinėse trimatės grafikos simuliavimo programose 3D Mark 2006, 3D Mark Vantage ir žaidimuose Crysis Warhead, Far Cry 2, Race Driver: GRID, Left 4 Dead, Call of Duty: World at War, S.T.A.L.K.E.R: Clear Sky, Enemy Territory: Quake Wars, Tomb Raider: Underworld, Call of Juarez: Bound in Blood, FEAR 2, Unreal Tournament 3, Tom Clancy\’s HAWX, Resident Evil 5 ir World in Conflict: Soviet Assault. Fiksuotas vidutinis kadrų per sekundę skaičius žaidmų testo programomis, o jeigu jų žaidimas neturi – programa FRAPS. Kiekvienas žaidimo testas atliktas bent po tris kartus, rezultatus suvidurkinant. Taip pat išbandyta, kaip plokštėms sekasi susidoroti su baltymų lankstymu Folding@Home programoje. Testai buvo atliekami Windows Vista Ultimate SP1 64 bitų operacinėje sistemoje. Žemiau esančioje lentelėje pateikta sistemos, su kuria testuotos vaizdo plokštės, specifikacijos.

Rezultatai

Sintetika

3D Mark 2006

Tai ypatingai plačiai paplitęs kompanijos Futuremark testas. Jis vertina vaizdo plokščių galimybes DirectX 9 režime, yra atskiri testai procesoriaus našumui įvertinti. Programa pateikia SM2 ir SM3 bei procesoriaus įvertinimą taškais. 3D Mark testas atliktas standartiniais nustatymais.

Bendras plokščių įvetinimas skiriasi apie 5 procentus MSI GTX 260 naudai. Pranašumą GTX 260 įgauna Shader Model 2.0 testuose.

3D Mark Vantage

Tai naujausias kompanijos Futuremark testas vaizdo plokščių spartai įvertinti. Jis išnaudoja Microsoft DirectX 10 galimybes. Programa pateikia grafikos plokštės bei procesoriaus įvertinimus. Testai atlikti su Performance nustatymų rinkiniu.

Rezultatai čia pakankamai akivaizdūs. GTX 260 čia laimi beveik 1000 taškų. Skirtumas dar labiau padidėja įjungus PhysX palaikymą, kai procesoriaus įvertinimas šoka į viršų, ir GTX 260 pranašumas auga dar pora tūkstančių taškų.

Folding@Home

Paskutinėje vaizdo plokštės apžvalgoje buvo pageidavimas palyginti plokščių pajėgumus vykdant Folding@Home skaičiavimus, todėl šiandienos apžvalgoje atsidūrė ir šis testas. Plokštės išbandytos su 6.23 Console kliento versija. Lentelėje pateikiamas PPD (Points Per Day – taškų per dieną) rezultatas iš FahMon įrankio.

Akivaizdu, kad MSI GTX260 čia triuškina XFX Radeon HD4870 plokštę. Tiesa, su GTX 260 vaizdo plokšte naudojant Folding klientą kompiuterio veikla pastebimai sulėtėjo. CUDA platforma paremtas F@H klientas puikiai išnaudoja Nvidia grafikos procesorių skaičiavimo potencialą, ir kai kuriuose testuose kur kas siplnesnio pajėgumo Nvidia plokštės šioje užduotyje laimi prieš ATI gaminius. Taigi, jei vienintelė užduotis jūsų būsimai vaizdo plokštei bus lankstyti baltymus už Technews komandą Nr. 132378 (kas, beje, būtų labai malonus jūsų gestas), rinkitės Nvidia spartintuvą. :]

Žaidimai

Crysis Warhead

Crysis Warhead – mokslinės fantastikos pirmojo asmens šaudyklė. Tai yra antroji Crysis dalis. Šiame žaidime Jūs valdote karį, kuris apsirengęs kostiumą su neįprastomis galimybėmis. Jis gali pagreitinti, pastiprinti ar kitaip paveikti karį. Šis žaidimas ypač reiklus kompiuteriui. Crysis Warfare naudoja CryEngine 2 varikliuką (pirmasis naudotas prieš kelis metus pasirodžiusioje pirmoje Far Cry dalyje). Jis buvo sukurtas pačių Crytek būtent išskirtinai šiam žaidimui. Truputį atnaujinta jo versija naudojama ir antrajai Crysis daliai. Šis varikliukas turi išties daug galimybių: 3D debesys, 3D Ocean technologija, leidžianti vandenį atvaizduoti ypač tiksliai, tikroviškas bangų atvaizdavimas pagal oro ar kitas sąlygas, dinamiški šešėliai, realistiška veido animacija, kurią galima nukopijuoti iš tikro aktoriaus veido specialios įrangos pagalba, griaunami pastatai, naikinama augmenija, HDR apšvietimas, pilnai interaktyvi ir sunaikinama aplinka, lietus bei ugnis veikiama vėjo, DirectX 10 palaikymas ir dar daug kitų galimybių, apie kurias galite paskaityti čia.

Iš tiesų įjungus kraštinių glotninimą rezultatas tarp plokščių beveik išlyginimas. Šiame žaidime minimalią persvarą turi Geforce lustą naudojanti vaizdo plokštė.

Race Driver: GRID

GRID – vienas iš geriausių pastaruoju metu išleistų automobilių lenktynių žaidimų. Tai yra viena iš Codemasters kuriamos serijos TOCA dalių. Žaidimas jus perkels į įvairias motosporto trasas Japonijoje, Amerikoje bei Europoje. GRID naudoja pačių Codemasters kurtą varikliuką EGO, kuris yra patobulinta, modifikuota Neon versija. Pirmą kartą EGO buvo naudojamas žaidime DiRT. Varikliuko kūrimas kompanijai kainavo net apie 40 milijonų svarų sterlingų. Jo dėka lenktynių žaidimuose labai tikroviškai atkuriamos dulkės, aplinka, automobilio padaryta žala jam ir aplinkai (nuversti medžiai, išdaužtos lempos). Varikliukas palaiko HDR ir kitas galimybes.

Absoliučiai visuose grafikos nustatymuose matome tokią pačią tendenciją: Radeon HD4870 laimi gana nedideliu skirtumu. Visgi abi plokštės leidžia be problemų žaisti didelėje raiškoje ir skirtumas būtų lemiamas nebent viršijus maksimalią teste naudotą raišką.

Call of Duty: World at War

Call of Duty: World at War – pirmo asmens šaudyklė. Šiame žaidime nusikelsime į Antrojo Pasaulinio Karo mūšio lauką. COD: WaW sukūrė Treyarch kompanija, o išleido visiems žinoma Activision. Žaidimas naudoja tokį patį varikliuką, kaip ir Call of Duty 4. Tiesa, jis šiek tiek patobulintas. Variklis palaiko tokias funkcijas, kaip dinamiškas pasaulio apšvietimas, HDR, dinaminiai šešėliai ir kt.

GTX260 persvara užtikrinta. Skirtumas didėja didinant raišką ir įjungiant glotninimą, ir 1920×1440 raiškoje siekia net 24 procentus.

Enemy Territory: Quake Wars

Tai dar viena pirmojo asmens šaudyklė, kurios veiksmas vyksta mokslinės fantastikos visatoje. Žaidimo autoriai – Splash Damage bei iD Software, o jo pagrindas – patobulintas iD Tech 4 grafikos variklis (MegaTexture technologija, leidžianti žaidimo veiksmą perkelti į plačias teritorijas), kuris debiutavo dar Doom 3 žaidime. Kitaip nei absoliuti dauguma šiuolaikinių žaidimų variklių, šis naudoja ne DirectX, o OpenGL API, todėl yra labai tinkamas išbandyti, kaip vaizdo plokštės tvarkosi su šia API.

Žemose raiškose galime matyti ilgesnį raudonus stulpelius, tačiau jie staigiai susilygina su žaliais didesnėje raiškoje. Reikia pripažinti, jog plokštės demonstruoja labai lygius ir pakankamai aukštus rezultatus. Žemose raiškose abi plokštės generuoja gerokai virš 100 kadrų per sekundę, ir abejoju, ar kas nors susigundys šį žaidimą žaisti be AA ir AF.

Far Cry 2

Šis žaidimas – pirmojo asmens šaudyklė, kurios veiksmas vyksta afrikoje bei pasižymintis realistiškomis aplinkomis, tačiau kiek mažesniu reiklumu kompiuterio resursams nei Crysis Warhead. Far Cry 2 pristatytas buvo praeitų metų spalio mėnesį. Žaidimo pagrindas – DirectX 10 Dunia grafikos variklis, pasižymintis dinaminiais dienos/nakties ciklais, orų permainomis, netiesioginiu apšvietimu, amBX efektais.

Far Cry 2 rezultatai rodo, jog šiame žaidime su kraštinių glotninimu geriau susidoroja MSI GTX 260. Jei rezultatai be AA yra apylygiai, tai įjungus AA jie krypsta GTX 260 naudai 14 – 17 procentų.

Left 4 Dead

Tai nemažai populiarumo susilaukęs Valve kūrinys. Žaidime kartu su dar keliais veikėjais stengiatės prasibrauti pro zombių armiją. Pagal šiuolaikinius standartus žaidimas nėra ypatingai reiklus kompiuterio ištekliams, kadangi naudoja „Source“ variklį, kurį galime sutikti Half Life 2 ir Counter Strike: Source bei dar keliuose Valve žaidimuose. Būtent Left 4 Dead išleidimui variklyje atlikti keli pakeitimai, tokie kaip dirbtinio intelekto ir dinaminio apšvietimo patobulinimai.

Šis žaidimas grafikos plokštės pajėgumui nėra ypatingai reiklus, su juo puikiai susidoroja abi plokštės. Tiesa, įjungus AA vėlgi matyti šioks toks kortos iš žaliosios stovyklos pranašumas

Unreal Tournament 3

Dar vienas „legendinės“ serijos narys. Kaip ir ankstesnės dalys, taip ir ši sulaukė pasisekimo tarp „komandinių šaudynių“ žanro mėgėjų. Patrauklia grafika rūpinasi Unreal Engine 3 variklis. Be kitų savybių jis palaiko HDR apšvietimą, dinaminius šešėlius, Nvidia PhysX technologiją.

Tai dar vienas iš kelių žaidimų, kuriuose Radeon HD4870 pasirodo truputį geriau. Visgi tik iki tol, kol neįjungiama 1920×1440 raiška, kai skirtumas dingsta.

STALKER: Clear Sky

Stalker: Clear Sky – anksčiau pasirodžiusios pirmojo asmens šudyklės Stalker: Shadow of Chernobyl tęsinys su kiek patobulintu grafiniu varikliu X-Ray Engine 1.5. Jis palaiko DirectX 10, God-Rays spindulių apšvietimą, dinaminius skysčio paviršius ir kt. Žaidimą sukūrė Ukrainos kompanija GSC Game World.

Kaip matote, žaidimas išbandytas ir DirectX 10 ir 10.1 režimais ATI vaizdo plokštei, tačiau jokio pastebimo skirtumo nematyti. Beveik visada pirmauja GTX260, tačiau tuomet, kai kadrų per sekundę skaičius jau tampa nepakankamai aukštas sklandžiam žaidimui, ši persvara dingsta.

Call of Juarez: Bound in Blood

Tai visai neseniai pasirodęs Call of Juarez žaidimo tęsinys. Kritikų palankiai sutiktas žaidimas naudoja naujausią Chrome Engine 4 grafikos variklio versiją bei tą patį Open Dynamics fizikos varikliuką. Kaip galite matyti testuose, už savo pirmtaką kompiuterio resursams jis taip pat kur kas reiklesnis.

Jeigu gerai atsimenate, pirmoji Call of Juarez dalis geresnius rezultatus dažniausiai rodydavo su ATI vaizdo plokštėmis. Panašiai ko gero yra ir dabar. Radoen HD4870 yra 5 – 15 procentų pranašesnė šiame žaidime.

F.E.A.R. 2: Project Origin

F.E.A.R. 2 yra populiariosios multiplatforminės siaubo žanro pirmojo asmens šaudyklės F.E.A.R. tęsinys. DirectX 9 API naudojantis Jupiter EX variklis, naudotas pirmojoje žaidimo dalyje vertė nemažai paprakaituoti kompiuterio komponentams, norint pasimėgauti sklandžiu žaidimu aukštoje raiškoje. Atrodo, jog dabar Monolith pagailėjo vartotojų ir panaudojo tą patį Jupiter EX variklį. Žaidimas atrodo gerai ir su dabartinėmis plokštėmis veikia puikiai:

Iš tiesų galime laikyti rezultatus lygiosiomis. Nė viena plokštė nerodo lemiamo pranašumo kažkurioje raiškoje.

Tom Clancy\’s H.A.W.X

Skraidymo simuliatorių išleista ne tiek ir daug. Galime prisiminti populiaruosius IL2: Sturmovik, Microsoft Flight Simulator X ir tai, berods, yra viskas, kas išleista sąlyginai neseniai. Visgi šiais metais Ubisoft sukurtas ir pristatytas H.A.W.X., leidžiantis tapti naikintuvo pilotu, yra dar vienas įrašas šio žanro žaidimų serijoje.

Tai vieni įdomiausių šiandienos testų rezultatų. Kaip matote, Radeon HD4870 išbandyta ir su DirectX 10, ir su DirectX 10.1, ir čia, priešingai nei S.T.A.L.K.E.R. atveju, matome nemažus skirtumus, kurie netgi leidžia Radeon HD4870 demonstruoti geresnę spartą už konkurentą, įjungus kraštinių glotninimą.

Tomb Raider: Underworld

Tai kol kas naujausia šios trečiojo asmens veiksmo žaidimų serijos su Lara Croft dalis. 2008 metais pasirodęs kompanijos Eidos produktas naudoja visiškai naują grafikos variklį, iki šiol nesutiktą jokiame kitame žaidime. Tomb Rider: Underworld yra Nvidia „The way it\’s meant to be played“ programos dalis, todėl nenuostabu, jog MSI prideda šį žaidimą prie kai kurių savo Nvidia grafikos procesorių naudojančių spartintuvų.

Spartos skirtumai, kaip matote, akivaizdūs. Iki 1920×1440 raiškos MSI GTX 260 plokštei atrodo apskritai nė motais, ar įjungtas AA. Visgi malonu, jog abi plokštės neturi problemų susidorojant su šiuo žaidimu.

Resident Evil 5

Šį pavadinimą ko gero esate girdėję visi. Naujausia šio žaidimo dalis jau kurį laiką pasirodžiusi konsolėms. Galutinės šio žaidimo versijos asmeninių kompiuterių savininkams dar palaukti apie mėnesį, tačiau CAPCOM jau turi išleidusi testą nustatyti šio žaidimo veikimo spartai. Žaidimas naudoja patobulintą MT Framework DirectX 10 variklį, anksčiau sutiktą Devil May Cry 4 ir Lost Planet žaidimuose. Fizikos simuliacijomis rūpinasi Havok varikliukas.

GTX 260 sparta čia puiki ir maždaug 37 procentų lenkia Radeon vaizdo plokštės rezultatą aukščiausioje raiškoje. Gamintojas gerai pritaikė šį žaidimą Nvidia vaizdo plokštėms (jis taip pat yra tarp TWIMTBP žaidimų). Akivaizdu, jog raiškos didinimas ir kraštinių glotninimas neturi tokios didelės įtakos Geforce lustą turinčiai plokštei. Visgi tikėsimės, kad pasirodžius žaidimui ATI su naujomis tvarkyklėmis galės kiek priartėti.

World in Conflict: Soviet Assault

Soviet Assault yra šiais metais pasirodęs papildymas populiariam World in Conflict strateginiam žaidimui. Massive Entertainment sukurtas produktas naudoja Masstech variklį, specialiai ruoštą šiam žaidimui. World in Conflict: Soviet Assault pasižymi sprogimų gausa, detalia tokio tipo žaidimui grafika, apšvietimo ir fizikos efektais.

Žaidimo spartos testas yra prikrautas sprogimo scenų ir stipriai priklausomas nuo centrinio procesoriaus pajėgumo. Visgi matome, jog Radeon plokštei čia dauguma atvejų pavyksta aplenkti konkurentą. Visgi intensyviose scenose gali atsirasti kadrų trūkumas. Testuojant kadrų per sekundę kiekis trumpam nukrisdavo net iki 10 FPS ribos.

Spartinimas

Šios vaizdo plokštės procesoriaus dažnis jau yra 14 procentų, o atmintis – 5 procentais didesni nei standartinės GTX260, tačiau žinome, jog tokie dažniai dar nėra riba. Kaip jau minėjau anksčiau, plokštėje naudojama atmintis yra 1 ns atsako laiko, taigi teoriškai iš jos aukštų dažnių nesitikėjau. Visgi pasirodė visai atvirkščiai – jos dažnį nuo 1050 MHz Rivatuner 2.24b programos pagalba pavyko kilstelti net iki 1257 MHz (2514 MHz efektyvus dažnis). Atmintis puikiai dirbo ir FurMark, ir 3D Mark testuose, ir žaidimuose. Tiesa, grafikos procesoriaus rezultatas nebuvo toks netikėtai aukštas. Bandant vien FurMark programa pavyko pasiekti stabilų 755 MHz dažnį, kuris atrodytų gana neblogas GTX 260 plokštei, visgi 3D Mark 2006 esant tokiam dažniui tiesiog lūždavo. Galiausiai GPU dažnį teko sumažinti iki 716 MHz, kad plokštė būtų visiškai stabili. Shader procesorių dažnis tuomet tapo 1530 MHz. Tai, tiesą sakant, truputį nuvylė, tačiau atminkit, jog spartinimo rezultatai (tiek GPU, tiek ir VRAM) gali skirtis su kiekviena plokšte.

3D Mark 2006 programoje spartos prieaugis nėra labai ženklus. Jis labiau pastebimas 3D Mark Vantage teste.

Temperatūros, galios sąnaudos, triukšmo lygis

Abiejų plokščių triukšmo lygis buvo matuojamas 50 centimetrų atstumu nuo kompiuterio skaitmeniniu triukšmo lygio matuokliu. Plokštėms apkrauti 10 minučių buvo naudota FurMark 1.70 programa. Papildomai išbandytas ir aušintuvų triukšmo lygis maksimaliai apkrovus plokštes.

Ramybės būsenoje abiejų plokščių rezultatai labai panašūs, tačiau, apkrovus vaizdo plokštes ir apsukoms šoktelėjus nuo ~1600 iki beveik 5000 RPM, MSI rezultatas gana ženkliai pakyla. Kaip matote diagramoje, GTX 260 aušintuvas apkrovus plokštę sukosi maksimaliu pajėgumu. Reiktų pastebėti, jog žaidžiant žaidimus greičiausiai neišgirsite tokio triukšmo lygio, kuris pasiektas apkrovus plokštę FurMark programa, kadangi šis įrankis yra vienas labiausiai \“kepinantis\“ grafikos procesorių testas.

Temperatūros matuotos esant 25 laipsnių pagal Celsijų aplinkos temperatūrai. Plokštėms apkrauti panaudota ta pati FurMark programa lygiai dešimčiai minučių. Atskiros diagramos čia nematysite, kadangi plokštės turi daugiau nei vieną temperatūros jutiklį skirtingose dalyse. Temperatūras pateikiame lentelėse.

GTX260 temperatūros – kairėje, HD4870 – dešinėje

Žiūrėdami į rezultatus matome praktiškai priešingą vaizdą. Skirtumai plokštėms veikiant 2D režime nedidelis, tačiau apkrovus plokštes GTX 260 pranašumas akivaizdus. XFX Radeon HD4870 aušintuvas tiesiog nepradeda suktis greičiau (nors galėtų), nors temperatūros ir svyruoja apie pavojingą 100 laipsnių ribą. Ypač didelę temperatūrą tenka atlaikyti HD4870 įtampos reguliatoriui. Žaidžiant temperatūros bus keliais laipsniais mažesnės, tačiau vis tiek gali svyruoti apie 90 laipsnių.

Mažesnėmis energijos sąnaudomis neapkrovus plokštės pasižymi MSI GTX 260, tačiau apkrovus jas, skirtumas išnyksta, ir truputį pakrypsta netgi Radeon HD4870 naudai. Didesni veikimo dažniai turi įtakos plokščių galioms.

Išvados

Pirmiausia, apie spartos rezultatus. Jie šįkart nėra vienareikšmiai. Žvelgiant į rezultatus bendrai, MSI GTX 260 vaizdo plokštė pasirodo kiek geriau, tačiau rezultatai nėra ženkliai didesni. O jeigu turėsime omenyje, jog abi vaizdo plokštės yra spartintos, o MSI N260GTX-T2D896-OC procentinis dažnio prieaugis yra didesnis, visiškai nespartintų plokščių spartos skirtumas turėtų netgi krypti į ATI grafikos procesorių naudojančios plokštės pusę. Be abejo, egzistuoja kai kurios užduotys, kaip Folding@Home, ar kitos CUDA aplikacijos, kurių buvimas ar rezultatai galėtų pakreipti viena ar kita linkme, tačiau visumoje plokščių pajėgumai yra apylygiai, ir jos su retomis išimtimis leidžia be problemų žaisti HD raiškoje. Netgi plokščių galios sąnaudos yra labai panašios apkrovus jas. Tiesa, GTX260 naudoja kiek mažiau galios be apkrovos.

MSI pakankamai gerai atliko savo darbą gamindami šį GTX 260 variantą. Panaudoti kokybiški elementai, pasirūpinta efektyviu aušintuvu, papildomai neprireikė lėšų ir naujos PCB projektavimui. Tiesa, aušintuvas pasirodė kiek triukšmingesnis apkrovus plokštę maksimaliai, tačiau visgi manau, jog dauguma mieliau susitaikytų su kiek didesniu triukšmu, nei stebėtų prie 80-90 laipsnių artėjančias grafikos procesoriaus temperatūras. Plokštės atmintis spartinosi tiesiog puikiai, visgi tikėjausi kiek geresnių GPU ir Stream procesorių dažnių. Be abejo, kiekvienas plokštės egzempliorius pasiekia skirtingus dažnius, todėl rezultatai gali skirtis.

Tad kokios rekomendacijos būtų ketinantiems šiu metu pirkti vaizdo plokštę už ~500-600 litų? Spartinti plokštę ketinantys pirkėjai ko gero truputį daugiau spartos gautų iš Geforce plokštės. Tačiau yra ir kainos faktorius. Standartinę HD4870 šiuo metu galima įsigyti už maždaug 450-530 litų, o standartinę GTX 260 – už maždaug 550 litų. Tai yra 20-100 litų skirtumas GTX 260 nenaudai. Taip, pastaroji brangesnė, tačiau priklausomai nuo pasirinktų modelių kainos skirtumas gali būti nedidelis. Dėl to standartinė HD4870 taptų šiek tiek geresniu pirkimo kandidatu, tačiau bendras skirtumas tarp prekių tikrai nedidelis. Jei kalbėsime konkrečiai apie šiandien apžvelgiamą MSI GTX260 OC, tai peržiūrėjus kitų gamintojų GTX 260 kainas, N260GTX-T2D896-OC kainuoja ne ką daugiau, todėl Nvidia fanai plokštės turėtų atkreipti dėmesį į šį variantą, nes tai tiesiog geras GTX 260 modelis.

9 Komentarai

  1. Fndz parašė:

    sauni apzvalga 🙂

  2. eimis50 parašė:

    Labai pilnai viska aprasei. Neturiu nieko net paklaust 🙂

  3. Jordan parašė:

    Tokiu testu rezultatu ir tikejaus, visgi man patrauklesnis pirkinys GTX 260 🙂

  4. BC00 parašė:

    Labai išsami ir tikrai puiki apžvalga:) tik keistai atrodo CoD testai, mat fps yra ryškiai per daug.

  5. -NRJ- parašė:

    Jordan > jeigu zadi ji pirkti tai pirkinys vertas, as kaip ir Tu seniau turejau 9600gt, tai ji iskeiciau i turbinta GTX260 tik is kito gamintojo. tai patikek, skirtumas didelis, o tik uz tokius litus 😉

  6. Creative64x2 parašė:

    Tikrai ŠAUNIAI apžvelgta plokštė. Ir pasirodo niekam tikus 4870: elektros daugiau ima nieko nedarant, o ir 1GB nedaro jokios įtakos, apie foldingą tai išvis elektros švaistymas su ATI.
    Jei ATI su 5serija nepasišiuklins foldinge tai reiks paimt nes jau nebeįmanoma su savo senuku žaist, vos GTA4 ant low(1280×1024) velka, gerai kad dar procas gelbėj kažkiek

  7. bronius parašė:

    As tai jau tikrai palankstyciau baltymus su tokia plokste 🙂 daugiau kaip 8000ppd cia kazkas nerealaus 🙂 Beon kainuoja 555lt, o kazkada uz 9600gt mokejau 450lt…. 😀 Kai iseis 40nm analogas tikrai reiks rimtai pagalvoti, kaina ir en sanaudos bus tikrai daug mazesnes, nors kazkas ir gtx260 labai pigiai pardavinejo 😉

  8. Ndx parašė:

    Puiki vga ir apzvalga 😉

Parašykite komentarą

Brukalų kiekiui sumažinti šis tinklalapis naudoja Akismet. Sužinokite, kaip apdorojami Jūsų komentarų duomenys.