Elon Musk ruošia 20 mlrd. vertės lustų gamyklą „TERAFAB“

Puslaidininkių gamyba, be abejonės, yra vienas iš didžiausių šiuolaikinio pasaulio stebuklų, o dėl pirmosios vietos konkuruoja vos kelios įmonės. Neseniai Elon Musk paskelbė apie ambicingą projektą „TERAFAB“, kurį jis planuoja įgyvendinti „Tesla“ teritorijoje rytinėje Traviso apygardos dalyje, Ostine, Teksase. Ši iniciatyva bus bendras „Tesla“, „SpaceX“ ir „xAI“ projektas. Musk pristatė šią idėją tiesioginės transliacijos metu „X“ platformoje kaip praktinį sprendimą didėjančiam atotrūkiui tarp jo įmonių ateities mikroschemų poreikių ir dabartinio pasaulinės mikroschemų gamybos tempo. Projektas gali tapti viena iš labiausiai inžinerijos reikalaujančių užduočių, kurias šios įmonės kada nors ėmėsi, o kai kurie skaičiavimai kapitalo išlaidas vertina 20 mlrd. JAV dolerių.

Kadangi „Tesla“, „SpaceX“ ir „xAI“ reikia didelės skaičiavimo galios, kad galėtų aptarnauti savo besiplečiančią naudotojų bazę, vien tik pasikliauti išoriniais tiekėjais nepakanka tokio masto augimui, kokį įsivaizduoja Musk. „Tesla“ yra žinoma tuo, kad savo lustų gamybai naudoja TSMC, „Samsung“ ir net kai kuriuos „Intel“ gamybos bei pakavimo pajėgumus. Tačiau įkūrus „TERAFAB“, šios įmonės siekia įgyti daugiau kontrolės visame lustų kūrimo procese. Tikimasi, kad gamykloje vienoje vietoje bus integruoti keli puslaidininkių gamybos etapai, įskaitant logikos gamybą, atmintį, pakavimą ir testavimą. Toks išdėstymas yra neįprastas, nes paprastai šie etapai yra paskirstyti keliose specializuotose gamyklose. Musk mano, kad šių procesų konsolidavimas galėtų pagreitinti kūrimą, nes inžinieriai galėtų projektuoti, testuoti ir tobulinti lustus su mažesniais vėlavimais.

Pranešama, kad planuojamos dvi lustų šeimos. Viena bus skirta efektyviam sprendimų priėmimui „Tesla“ automobiliuose ir „Optimus“ robotuose, o kita – kosminėms reikmėms, kur įranga turi atlaikyti atšiauresnes sąlygas ir aukštesnes temperatūras. Tačiau puslaidininkių gamyba yra brangi, techniškai sudėtinga ir priklauso nuo gausaus specializuotų talentų rezervo, kurio ne kiekviena šalis gali pasiūlyti. Numatomos 20 mlrd. JAV dolerių išlaidos yra tik dalis iššūkio, nes jos apima tik įrangą ir gamyklos statybą. Konkurencingos gamyklos statyba nuo nulio taip pat pareikalautų metų darbo, įskaitant detalių pirkimą iš tokių įmonių kaip ASML, „Lam Research“, „KLA Corporation“ ir „Tokyo Electron“. Pavyzdžiui, šios įmonės užsakymus gauna prieš kelerius metus, kol išsiunčia įrangą TSMC, „Samsung“ ar „Intel“. Taigi, vien tik tiekimo grandinės įrangai, žaliavoms ir kitoms būtinoms sudedamosioms dalims sukūrimas užtruks kelerius metus, kol duos vaisių.