Švytinti raketa tiesiai į tavo korpusą – „MSI Z170A Tomahawk“

Išvados

Ką norėjo MSI padaryti kurdama Z170A Tomahawk pagrindinę plokštę akivaizdžiai aišku. Kompanija siekė sumodeliuoti žaidėjo dvasiai artimą užtaisą, kuris turėtų pakankamai galios ir detonavęs sukurtų akinantį efektą. Ar buvo pasiektas užsibrėžtas tikslas ginčytis greičiausiai neverta: aktyvuota „Enhanced Multicore“ funkcija, leidusi visiems i7-6700K branduoliams nepriklausomai nuo jų apkrovimo skaičiaus dirbti 4.2 GHz dažniu, laikė „Tomahawk“ įrėmusią į „Asus Z170-Deluxe“ nugarą. Šiek tiek padidintas CPU L4 spartinančios atminties dažnis (4000 –> 4100 MHz) leido išeiti „Deluxe“ priekin tik daugmaž pusėje visų scenarijų. Spartinančiosios atminties dažnio įtaka spartai labai menka, bet greičiausiai nebūtų ir tos menkos „Asus“ persvaros, jei ne klaida Z170A Tomahawk plokštės UEFI BIOS aplinkoje: automatiniu režimu nustatytas „Ring ratio“ daugiklis 41 neveikė ir norint kilstelti L4 dažnį nuo 4000 iki 4100 MHz reikėjo daugiklį įrašyti rankiniu būdu. Tam tikrų gana keistų dalykų iškilo ir su XMP profiliu aktyvavus automatizuotą „Game Boost“ funkciją, paspartinančią i7-6700K iki 4.4 GHz. Tai turbūt vieninteliai rimtesni nusiskundimai dėl naujojo „Click BIOS 5“. Tiesą pasakius, rasti UEFI BIOS’e klaidų pavyksta labai retai ir šiuo atveju MSI nepasisekė. Gerai, kad klaidos nėra rimtos ar tuo labiau kritinės.

Su „Click BIOS 5“ MSI pasistūmėjo į priekį labai apčiuopiamai. Galbūt UEFI BIOS išpildymo klausimu MSI dar neatsistojo greta „Asus“, tačiau atsiradęs „EZ Mode“ režimas, patogus išdėstymas, informacinė eilutė apie atliktus galutinius dažnio pokyčius ir greitas atsako laikas pakėlė „Click BIOS 5“ į visiškai naują lygį. Papildomai MSI turėtų apsvarstyti „Favorites“ skilties integravimą ne tik į „EZ Mode“, bet ir „Advanced“ režimą bei pasirūpinti didesnėmis BIOS atnaujinimo ir atkūrimo galimybėmis. Pastarųjų „Tomahawk“ kaip ir neturi.

Pati raketa sukonstruota tikrai kokybiškai. Nenorime vertinti sustiprintų „VGA Armor“ PCI-Express 3.0 x16 lizdų, bet montažinė plokštė itin tvirta ir nelanksti – gerokai tvirtesnė už visai neseniai čiupinėtą kur kas brangesnę „Asus Z170-Deluxe“. Konstrukcija paprasta, bet gerai apgalvota: didžiausi oriniai CPU aušintuvai nekonfliktuos su vaizdo plokšte, Ultra M.2 lizdas įrengtas virš pirmojo PCI-Express 3.0 x16 lizdo, o abu mechaninius PCI-Express 3.0 x16 lizdus skiria pora PCI-e 2.0 x1. Išdėstymui kaip ir jokių priekaištų, tačiau bėda ta, kad „Tomahawk“ palaiko tik „CrossFire“, o SLI nepalaikoma. Kartoka piliulę reikia nuryti norintiems kokybiškesnės garso posistemės: nei ALC1150 garso kodeko, nei ausinių stiprintuvo. Viso labo paprastas ALC892 kodekas, kurio galimybės, kaip aprodė RMAA testas, ribotos. Tokių savybių iš pagrindinės plokštės reikia toli gražu ne kiekvienam, tačiau negalima nepaminėti fakto, kad už tuos pačius 130 € „Skytech“ salone įmanoma nupirkti LGA1151 produktą su SLI, ALC1150 kodeku ir SATA Express, dėl kurio nebuvimo šioje pagrindinėje plokštėje, tiesą pasakius, mažiausiai skauda galva. Iškart Wi-Fi ir Bluetooth modulį turintis Z170A Tomahawk AC modelis kainuoja ~15 eurų daugiau. Žinoma, „ASRock Z170 Extreme 3“ ir „MSI Z170ATomahawk“ estetinė išvaizda nesulyginama, kaip galbūt UEFI BIOS ir ventiliatorių valdymo galimybės, kurias MSI gerokai pagerino ir dar vienoje srityje priartėjo prie „Asus“. Taigi, arba auka grožio sąskaita vardan SLI ir ALC1150, arba aukojami pastarieji vardan grožio ir tokių mažesnių ar didesnių blizgučių, kaip raudonas LED apšvietimas, vieta Wi-Fi moduliui, diagnostinis LED indikatorius, nors ir elementarus, bei CLR_CMOS perkrovimo mygtukas.