„Asus TUF H370-Pro Gaming“ prieš Z370 platformą: kiek svarbus DRAM dažnis žaidžiantiems su galingu GPU 1080p raiškoje?
Žvilgsnis iš arčiau į TUF H370-Pro Gaming
Asmeniškai senokai teko susidurti su viduriniosios klasės ATX pagrindine plokšte. Tiesą pasakius, pagal išmatavimus tai netgi truputį mažesnis produktas už ATX formatą. Jog TUF H370-Pro Gaming priklauso būtent šiai kastai geriausiai patvirtina mažas pagrindinės plokštės svoris. Kadangi montažinė plokštė nelaiko masyvių radiatorių skundų dėl išlenkto PCB nėra. „Asus“ pasirinko juodos/pilkos spalvų kombinaciją – „karinio“ tipo produktui tai pakankamai tinkantis įvaizdis. Šviesios spalvos firminiai TUF logo ant I/O dangtelio išsiskiria turbūt labiausiai, tačiau tai nėra tas pagrindinis akcentas. Dėmesį reikėtų atkreipti į dešinįjį PCB kraštą. Jis nėra lygus – dantukuose turime gelsvas juostas ir TUF GAMING užrašą. Beveik nėra abejonių, kad juose integruoti RGB diodai.
Nugarinėje dalinėje matome netgi labiau išreikštą piešinį. Ar taip reikėjo stengtis – klausimas, nes didžiąją jo dalį vis tiek uždengs korpuso sienelė. RGB diodai ant dantyto krašto turi kažkiek daugiau prasmės.
Vienas 8-pin EPS12V maitinimo lizdas integruotas virš tos VRM grandinės dalies, kuri atsakinga už integruotą grafiką. 4-pin CPU_FAN lizdas daugmaž PCB krašto centre. Visai šalia jo matomas pagrindinis ASP1400CTB PMW valdiklis, po kuriuo greičiausiai slepiasi „Richtek“ produktas, kadangi ant PCB radome papildomą „Richtek“ draiverių. Tai parodo, kad PWM valdiklyje integuotų draiverių 4+2 fazių konfigūracijai neužteko. 4-ios fazės tenka CPU, 2-i integruotam grafikos posistemiui. Tris CPU galios blokus sudaro 4C06B ir 4C10B tranzistorių poros, o ketvirtosios fazės bloką du 4C10B. Kitose trijose fazėse aukštesnei pusei naudotas tranzistorius dabar integruotas ir žemesnėje pusėje. Visų gamintojas „On Semiconductor“. Viena iš dviejų iGPU fazių turi 2x 4C06B ir 1x 4C10B kombinaciją. Padvigubindama 4C06B „Asus“ bando sumažinti temperatūras – gal ir protingas sprendimas, kadangi ant iGPU tranzistorių radiatoriaus nėra. Kiekvienas galios blokas gauna po vieną induktorių. Filtravimui pasirinkti 5K kondensatoriai, kurie 105 °C temperatūroje privalo tarnauti 5000 valandų. VRM grandinė paprasta ir kažko daugiau spartinimo nepalaikančiai pagrindinei plokštei nereikia.
Iš aliuminio pagamintas VRM radiatorius tvirtinamas spaustukais. Vertinant sukuriamą kontaktą tai mažiau efektyvus metodas už varžtų naudojimą. Plastmasinis gaubtas užstoja tik labai nedidelę radiatoriaus dalį.
Norint, kad atmintis veiktų dual channel režimu, būtina modulius statyti į vienoda spalva pažymėtus DIMM lizdus. Kaip jau akcentavome, visos H370 mikroschemų rinkinį turinčios pagrindinės plokštės palaiko maksimalų 2666 MHz DRAM dažnį. Maksimalus kiekis – 64 GB. Statomi DDR4 moduliai negali turėti klaidų taisymo mechanizmo ir privalo būti Un-buffered tipo.
Iš kitos DIMM lizdų pusės integruotas 4-pin CHA_FAN1 lizdas ir statmena USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s) galvutė. Palei pat šoną išdėstyta eilė indikacinių LED diodų. Šis metodas ne pats informatyviausias, tačiau leidžiantis bent nustatyti su kuo susijusi problema.
TUF H370-Pro Gaming turi du mechaninius PCIe 3.0 x16 lizdus, iš kurių vienas yra sustiprintas ir mažiau jautrus laužimo jėgoms, sukeliamų sunkių bei ilgų vaizdo plokščių. Žemiau esančio lizdo elektrinis pralaidumas ribojamas iki x4, todėl galimas tik 2-way „CrossFireX“ palaikymas, šone paliekant SLI, kuriai reikia bent x8. PCIe x16 lizdai praskirti dvejais PCIe 3.0 x1 lizdais, taip sukuriant pakankamą tarpą tiems, kurie vis tik naudos dvi vaizdo plokštes. Dar du PCIe 3.0 x1 lizdais integruoti po „apkarpytu“ mechaniniu x16 lizdu.
Pagrindinis M.2 lizdas pastatytas tarp LGA1151 ir pirmojo PCIe x16 lizdų. 32 GB/s pralaidumą užtikrinantis M.2 skirtas tik PCIe magistralę turintiems SSD kaupikliams. Jame telpa 2242, 2280 arba 22110 formato kaupiklis, kuris papildomo aušinimo iš „Asus“ negaus.
Papildomo M.2 lizdo pralaidumas apribotas iki 16 Gb/s, tačiau jis geba atpažinti ir SATA magistralę naudojančius kaupiklius. Šis lizdas yra idealus variantas nenorintiems korpuse matyti SATA kabelių. Tiesa, užpildžius M.2 SATA įrenginiu prarandamas vienas iš dviejų paguldytų SATA III portų. Pagal „Asus“ pateikiamą informaciją, abu lizdai tinkami draugystei su „Intel Optane“ įrenginiais.
TUF turi dar keturis SATA portus, tik jau nepakreiptus 90° kampu. Toks sprendimas nieko neturėtų stebinti, nes vertikalių SATA lizdų pasitaiko net 200 eurų kainuojančiose Z370 pagrindinėse plokštėse. RAID 0, 1, 5 ir 10 masyvai galimi su visais šešiais SATA portais.
H370 mikroschemų rinkinys aušinamas protingų gabaritų radiatoriumi. Panašu, kad jis neslepia jokio pašvietimo ir visą estetinį vaizdą formuoja firminis TUF piešinys – lipdukas. Panašios pailgos formos radiatorių paskutinį kartą matėme ant Z170 pagrindinės plokštės iš MSI.
Korpuso jungtys keliauja į dešinėje pusėje esančią jungčių panelę. Tarp jos ir poros USB 2.0 galvučių įspraustas trumpiklis, anuliuojantis BIOS nustatymus. Asus duoda vieną 4-pin RGB galvutę (+12 V, 2 A), palaikančią iki 5050 diodų. Kairėje pusėje lieka AAFP ir senoviška COM jungtis.
„Realtek ALC887“ kodeką RMAA testuose matėme labai seniai, tačiau ypatingų stebuklų nesitikime, nors „Asus“ pasitengė ant jo uždėti EMI dangtelį, priskyrė kokybiškus „Nichicon“ kondensatorius, be to atskyrė ne vien garso posistemę nuo bendro PCB, bet ir išsluoksniavo kairįjį ir dešinįjį garso kanalus.
I/O panelė paslėpta po plastmasiniu dangteliu. Šiek tiek gauname morališkai senstelėjusių jungčių, kaip PS/2 ir 2x USB 2.0. Vienintelis RJ-45 susietas su gigabitiniu Intel I219V valdikliu. Tiek du mėlyni USB 3.1 Gen 1 (5 Gb/s), tiek žalsvi USB 3.1 Gen (10 Gb/s) lizdai sujungti su H370 mikroschemų rinkiniu. C tipo lizdo pralaidumas siekia 5 Gb/s, tai USB 3.1 Gen 1 kartos lizdas. Nors garso kodekas palaiko 7.1 kanalų garsą, tačiau tik trys audio išvestys padiktuoja, kad 7.1 garsui reikės naudoti ir priekinę korpuso jungtį. Vaizdą išvesti galima naudojant D-Sub (1920 x 1200@60 Hz, HDMI (4096 x 2160 @24 Hz/2560 x 1600 @60 Hz) arba DisplayPort (4096 x 2304 @60 Hz).
Patarimas žmonėms:
– neperki greitesnio ram’o ir sutaupai 50 eur 🙂
– perki Z370 nes kainuoja tiek kiek šita H370;
– nusiperki vandens aušintuvą už tuos 50 eur, pvz.: Cooler Master MasterLiquid Lite 240
– overclockini CPU nevaikiškai;
– gauni daugiau negu tie 5%
Profit 🙂
Mano kuklia nuomone, aukšto dažnio ramą verta pirkt jei turi 144+ Hz monitorių ir įrangą kuri sugeba panašius FPS generuot. Žinoma dar benchmarkų entuziastams 😀 Kitu atveju tas 3000mhz + ram’as praktiškai tik pc vertę kiek pakelia. Jei biudžetas ribotas, tikrai geriau investuot į geresnį aušinimą ar PSU, nes paprastai žmonės šiems dalykams nenoriai pinigus skiria 🙂 Mano asmenine patirtim ram dažnis kiek daugiau įtakos FPS’ams turi, bet pas mane CPU pastoviai ant 5,0Ghz sukasi. O šiaip – išties šauni apžvalga 🙂
nesupratau ir nesuprasiu to 50 ar net 100eurų „taupymo“, renkant tokias sistemas.
Saunus straipsnis!!!
Senai zinoma tiesa, kad DRAM dažnis zaidziant su galingu GPU visiskai nedaro jokios itakos zaidimu FPS…
Nu 15% Hitmane nėra taip blogai 🙂 Tiesa sakant tikėjausi kad atminties greitis turės dar mažesnę įtaką.
Viskas nuo žaidimo. Tas pats su Ryzen, viename žaidime sparta labai stipriai pakyla dėl greitesnės atminties, kitame minimalus skirtumas.
Procentai lieka procentais 🙂 nemažoje dalyje scenarijų pliusas buvo tarp 5-10 fps. Tikrai nepavadinčiau to niekiniu padidėjimu. Su tuo turėtų sutikti tas, kurio akys gerai skiria Hz. Galvoju, kad tokiu atveju papildomi fps tikrai nesimėtys ir 50 € bus paskirti lengva ranka.
Sakyčiau, jog seniai žinoma, kad RAM dažnis nedaro visiškai jokios įtakos su galingu GPU prie aukštų rezoliucijų 🙂
Faktas kad RAM daznis turi siek tiek itakos. Jei biudzetas neribotas, zinoma kad reikia rinktis optimalu varianta is 3000+ mhz. Bet jeigu biudzetas ribotas, tada RAM daznis eina paskutineje vietoje. SSD butinas, HDD gali but butinas jei zmogus kazka kaupia, PSU padorus, ant motkos galima pataupyt bet sparta derinama CPU+GPU<=biudzetas+50€, na ir RAM paskutineje vietoje kuriam galima damest max 20€ ir jei yra toks deal'as pardavime valio.
SSD ir PSU būtini – faktas 😀 bet skaičiuojančiam fps šituos dalykus logiška būtų ir kiek papratesnius pasiimti, o susidariusį skirtumą dėti ant DRAM.
Jei jau perki sistemą su 1080ti tai perki viską kas geriausia rinkoje. Pvz. laikinai įsidėjau R5 2400G kol kainos VGA nukris ir Corsair 3600 Mhz (realiai stabilumo pasiekiau tik prie 3400 Mhz su kapeikom – procesorius pasirodo nepaveža daugiau). Tai tie du kauliukai po 8 veža Wičerį apie 30 fps ant ultros (išjungus „plaukus“) prie 1600×900 (1080p – High berods ir apkarpytas postprocessing). 900p plius dar padidina užrašus, kuriuos sunkoka įžiūrėti prie 1080p ir aplamai vaizdelis kiek didesnis nereikia kaktos suraukt 🙂 Ant TV 55″ iš 3 metrų atstumo skirtumo tarp 1080p ir 900p nematau. Uždėjus mažesnės spartos RAM tokius fps išgauti be šansų (bent jau youtobėj neradau tokių fps). Tai kai pasijungiu tai vis dar žandikaulis atvėpsta kaip taip varos be VGA 🙂 negaliu sugalvoti ar man jos bereikia aplamai 😀 Iš kitos pusės fps per evro reikia skaičiuoti – tai jei aš savo paskaičiuočiau tai turbūt liūdna labai paliktu. O rezultatai rodo tik tai, kad RAM padeda išlaikyti stabilesnį grafiką ir mažiną trūkčiojimą (fps kritimą) o tai ateityje leis ilgiau džiaugtis sistema. Šiandienai pirkėjas skirtumo tikrai nepajus.
Grajinantiems virš 1080p visko kas geriausia tikrai nereikia – sparčiausio RAMo ir to pačio 8700K įtaka labai sumenks. Ryzen sistema visgi kas kita – mažiau 3000 MHz DRAM turbūt nereikėtų dėti net prie aukštesnių rezoliucijų.
Dėl įdomumo, kuri ten AM4 motininė neveža 3600 MHz? Koks atminties gamintojas pas Corsair?
X470 asus rog strix f gaming- žadat apžvalgą daryti, tad labai laukiu. Atmintis corsair vengeance airflow lpx, CMK16GX4M2B3600C18. Aukščiau 3400 keliu gaunu blue screeną, manau, kad del procesoriaus ne dėl motinos. O kas lustus gamino tai nzn.
3600C18 tikrai ne B-die bus. Gali patikrinti versiją ant pačio RAMo.
3.xx – Hynix
4.xx – Samsung B-die
5.xx – Micron
4.31
O tai koks ram voltažas?
1.35 berods
Nu tai užmesk ant BIOS 1.40v, tada įjunk Ram training, ir vietoje 18 CL užsidėk Auto. Pažiūrėk ar veiks 3600 🙂
Neiškeps man šonkauliukai? Cooleris ramo per mano byquet neužsideda.
Na man ir ant 1.75v netyčia uždėtų neiškepė 😀 Bet šiaip reiktų stengtis neviršyti 1.45v. Tiesa jeigu cooleris ramo neužsideda tai nežinau tiksliai, reikėtų tada stebėti temperatūras. Bet kompui pastartuot tikrai nieko nenutiks kad iki 1.40 nuo 1.35v pakelsi.
Hm tai jis berods startuoja, bet benchmarkus darant blue screenas atsiranda. O temperatūras RAM kaip stebėt?
HWinfo
Tas RAM training čia visuose biosuose yra – nepamenu, kad tokį būčiau matęs?
Turi būti visuose. Kažkur giliau prie ramo nustatymų (advanced kokie nors ar panašiai).
Vnz prie 1.40 v viskas ok, jokio blue screeno, bet HW info neradau ramo temperatūros. Biose 1.4v raudonai rašo tai neramu 🙂 o B_die patikrint negalėjau randa trojanus :/
Nice 🙂 Jeigu HWinfo nerašo reiškia ramai neturi temperatūrų daviklių. Jeigu neramu kad dega raudonai – užmesk 1.399v. Nebedegs 🙂 Jeigu ramai būtų su radiatoriais – būtų 100% ramu dėl temperatūrų. Nu ką, dar viena paskaita pereiti prie normalaus (t. y. vandens) aušinimo 😉
Corsair Lpx su heatsinkais, bet komplekte yra oro aušinimas tai tas ir netelpa.
Jeigu su heatsinkais tai tikrai jokių problemų 🙂 Pas mane irgi su heatsinkais. Nesu matęs kad būtų virš 45C*. Uždėjus 1.45v pakyla iki gal 48C*. Bet turi būti geras vėdinimas korpuse.
Tai ne jau B-die.. Gali užsiconfirmint su Thaiphoon Burner įrankiu 😉
Nieko nesupratau 🙂 gal gali nupapasakot kaip nors aiškiau
Su Thaiphoon Burner programėle -> EPPROM -> Read SPD. Nuskaitys RAMo gamintoją.
Ir rezultate bus 3600 be blue screeno???
Ne. Tiesiog patvirtins, kad tai B-die arba ne.
Ech o jau pagalvojau, kad tai man kažkaip padės 😀
Ir aplamai kas tas B-die?
Samsungo rinktiniai lustai, kurie geriausiai suderinami su Ryzen/Threadripper procesoriais. Didžiausi šansai pasiekti oficialų dažnį ir mažiausi turėti suderinamumo problemų.
Reiks, jei rasiu laiko, savaitgalį pažaisti. Duosiu žinot ar kas gausis tiek su B-die tiek su voltažu.
Paspartinus 8700k iki 5,3Ghz rezultatai dar pagerėtų. Didelio dažnio ram’as jautriai reaguoja į CPU dažnį. Pvz passmarke: Stock CPU vs 5,3Ghz 3300mhz ram’as teste surenka apie 14% daugiau taškų. Testuojant ram’ą prie 2666mhz skirtumas plaukioja kelių procentų ribose. Turbūt ne veltui oficialiai palaikomas tik 2666 😉
Įdomi priklausomybė RAM dažnis nuo CPU dažnio. Kažkaip norėtųsi labiau sakyti didesnis CPU dažnis jautriau reaguoja į didelį RAM dažnį 🙂 Pvz, 3600 MHz RAM procentaliai atneštų daugiau spartos vs 2666 MHz CPU veikiant 5,0 GHz dažniu, nei 4,5 GHz.
Kaip ir norėtųsi patikrinti antrą scenarijų – Z370 su įjungtu MCE. Kiek dar Z370 platforma pabėgtų nuo H370 🙂
Na čia passmark’o rezultatai 🙂 O kiek jais tikėt galima čia jau kita kalba 🙂 Kol gyvenau su 2133Mhz ramu, tada buvo kaip tu sakai, ramas stabdė CPU. Cinebench ir t.t rezultatai 2133 vs 2666 skyrėsi kaip diena ir naktis. Reiks gal kada pamėgint palikt kelis active core ir prasukt Stock CPU vs 5,6Ghz ant 3300 Dažnio. Va tada skirtumas išties nerealus turėtų gautis.
Na RAM dažnis tikrai labai priklauso nuo CPU dažnio. Pvz. kai mano CPU ant 4.7 Ghz aš vos 3600/17 pasiekiu, o kai stock 3800/14.
Ar aš gerai supratau: jei nedarai procesoriui OC tai tada RAM-ui gali sukelti didesnį dažnį?
Tikrai taip. Praktiškai visi RAM dažnio Pasaulio rekordai pasiekti prie 800 Mhz underclockinto CPU. Darant CPU overclocką reikėtų laikytis eiliškumo:
– Overclockini CPU iki max
– Overclockini Cache
– Overclockini RAM
Nes jeigu darysi nuo kito galo – pasieksi mažesnį CPU overclocką.