Kaip įmitusiam vilkui pasiūlėme garbaus amžiaus liesą avelę: „Seagate Ironwolf“ HDD apžvalga
Triukšmas, temperatūros
Akivaizdaus temperatūrų skirtumo tarp atvirame stende testuotų kietųjų diskų nepastebėjome. Tiesą pasakius, temperatūros buvo kone identiškos aplinkos temperatūrai siekiant ~18 °C. Kietiesiems diskams negaunant jokio aktyvaus aušinimo po realų naudojimą atspindžių testų tiek WD RE3, tiek „Seagate Ironwolf“ buvo bepradedą žengti į penktą dešimtį. Abiejų kietųjų diskų temperatūra siekė 40 °C.
Garsą pasirinkome vertinti ne triukšmo matavimo prietaiso rodmenimis, o tiesiog klausa. Kaip ir senas RE3, taip ir „Ironwolf“ pasižymi nuolatiniu zirzimą primenančiu garsu, tačiau kalbant apie darbinį garsą, kurį geriausiai apibūdina žodis traškėjimas, pastebėjome kardinalų skirtumą. Jei išarchyvuojant 8,66 GB archyvą RE3 nuolatos įkyriai traška, tai „Ironwolf“ sugeba beveik visą laiką skleisti tik minėtą „power on“ zirzimą, sutraškėdamas tik retkarčiais. O ir tas traškėjimas gerokai duslesnis. Visgi pasitaiko momentų, kai „Seagate“ produktas ima girgždėti garsiau nei jam įprasta. Tada triukšmo tonas ir lygis ima labai priminti WD RE3.
Pavadinimas kaip iš poezijos rinkinio 🙂
Nušauk, tokio nesugalvočiau 🙂
Tikrai geras. 😀
Net ir man autoriui patiko pavadinimas 😀 bet diskutuot reikia ne vien apie pavadinimą 😉
Ką čia pridiskutuosi, suėdė vilkas avį.
Jei jau apie pavadinimą, lietuviškai reikėtų rašyti liesą, o ne kūdą 🙂
Visiškai teisingai. Esame lietuviai, tai imsim ir pataisysime 🙂
Kažkada lyg ir turėjau galimybę redaguoti tekstus čia, bet tas buvo prieš metų metus, matyt, nebeturiu, arba nemoku 🙂