Kol kas panašiausias į MLC kaupiklį: 256 GB talpos „Plextor M7V“
Žvilgsnis į produktą ir jo specifikacijas
M7V „smegenimis“ tapo „Marvell 88SS1074B1“ valdiklis, kurio 88SS1074 versiją „Plextor“ demonstravo dar 2015 metų CES parodos metu. Tiesa, tada valdiklis darbavosi ne su 15 nm, o antros kartos 19 nm (A19) „Toshiba“ NAND atmintimi. Kokius pranašumus turi B1 versija nėra žinoma (galbūt minimaliai padidintas taktinis dažnis), tačiau kas yra žinoma tiksliai, tai, kad 88SS1074B1 gaminamas pagal 28 nm technologiją, turi du branduolius, keturis kanalus ir geba dirbti su keturių tipų NAND atmintimi: TLC, MLC, SLC ir 3D NAND. Visgi logiška būtų manyti, kad šis valdiklis buvo išskirtinai kurtas dirbti su TLC atminti. Tai patvirtina nuosava „NANDEdge“ klaidų taisymo technologija, kuri paremta LPDC (low density parity check) algoritmais. Pridėjus specialiai sukurtą programinį kodą „Plextor“ gauna galimybę perrašymų skaičių (P/E) nurodyti 2000. Tai yra dvigubai didesnis skaičius už pagrindinius TLC atmintį naudojančius konkurentų SSD kaupiklius. Valdiklis taip pat palaiko AES-256 bit šifravimą ir DevSleep gaires, tačiau panašu, kad „Plextor“ šias savybes nusprendė neaktyvuoti.
Po tik „Plextor“ SSD kaupikliams būdingo dizaino metaliniu korpusu slepiasi itin kompaktiška montažinė plokštė, be minėto „Marvell“ valdiklio turinti keturis 15 nm „Toshiba“ TLC lustus ir net 512 MB talpos 1600 MHz dažniu veikiantį spartinančiosios atminties lustą, pagamintą kompanijos „Nanya“.
Kadangi M7V yra TLC atmintį naudojantis kaupiklis, nieko nestebina, kad didesniems linijiniams rašymo greičiams pasiekti naudojama kešavimo sistema (pSLC). „Plextor“ pasirinko fiksuoto dydžio kešą: 128 GB modelis turi 1,5 GB, 256 GB – 3 GB, o 512 GB – 6 GB. Atitinkama dalis TLC atminties veikia 1 bito/celę režimu ir virsta buferiu, kuris ramybės režimu ištuštinamas ir jame buvusi informaciją perkeliama į įprastą TLC atmintį. Šiai procedūrai arba rašymo greičio paspartinimui „Plextor“ suteikė „PlexNitro“ pavadinimą. Be „PlexTurbo“, kuri įgalina SSD paspartinimui panaudoti 1 GB sisteminės DRAM atminties (M6V atveju taip pat maksimalus kiekis yra 1 GB), „Plextor“ siūlo dar dvi išskirtines technologijas.
„PlexCompressor“ – suspaudžia 30 dienų SSD kaupiklyje nepaliestus duomenis, taip padidinant laisvos vietos kiekį.
„PlexVault“ – pasitelkiant paprasčiausią sparčiųjų klavišų (angl. hot key) kombinaciją leidžiama sukurti slaptą pasirinkto dydžio diską, kurio neišeina aptikti nei įrenginių tvarkytuvėje, nei diskų administratoriuje, nei archyvuose.
Ant popieriaus 256 GB talpos M7V specifikacijos atrodo išties nemažai žadančiai. Linijiniai skaitymo/rašymo greičiai atitinkamai siekia 560 ir 530 MB/s, lenkiant pagrindinius TLC atmintį turinčius konkurentus. Tiesa, nežymiai, nes tiek „Silicon Power S55“, tiek „OCZ Trion 100“ taip pat naudoja SLC buferį. Teorinis didžiausias M7V pranašumas – IOPS sparta, kuri skaitant 4 KB duomenis gali siekti 98 000 IOPS, o rašant tokius pačius failus 84 000 IOPS. Šis rodiklis beveik 2 kartus didesnis už „Trion 100“ ir apie 3,5 karto už S55. „Plextor“ nurodo, kad 256 GB talpos M7V per tris metus gali „suvirškinti“ 160 TB duomenų.
Oi prasti rezultatai, pagal tokia sparta turetu but <65€ prie kitu piguoliu kaip SP550, BX200, Q300. Visuose testuose prasciau uz M6V, kuris jau ir taip nepasizymejo dideliu greiciu. Nors Transcend irgi uzsikeles kaina iki 80€, galbut jau baigesi agresija SSD kainu kare. O siaip tai labai smagu matyt didejancia duombaze ir platu palyginima tiek SSD tiek PSU.
Kaip TLC kaupikliui rezultatai geri, tik kainų skirtumai tarp brangesnių TLC ir pigiausių MLC vis dar pernelyg maži…