Nuo „Ryzen 7 3700X“ prie 5800X3D (su „ASUS ROG Crosshair VIII Extreme“ ir „Noctua NH-U12A chromax.black“)
Įmanoma spartinti Ryzen 7 5800X3D ar ne?
Greitai paaiškėjo, kad atsiradęs 3D V-Cache lustas yra jautrus aukštoms įtampoms – AMD teigimu, 1,3-1,35 V yra leidžiamas maksimumas. Atskiro įtampos valdymo 3D V-Cache neturi, todėl įtampa yra bendra su vCore įtampa. Dėl šios priežasties įtampa boost dažniui yra gerokai sumažinta lyginant su 3D V-Cache technologijos neturinčiais kitais „Ryzen“ procesoriais, kurie periodiškai boost metu pamaitinami ir didesne nei 1,5 V įtampa.
Dėl laiko stokos spartinimas atliekamas gana aklai, tiesiog pasinaudojus konkrečiomis BIOS nustatymų vertėmis iš spartinimo gido, kurį pateikė kanalas SkatterBencher, sėkmingai paspartinęs „Ryzen 7 5800X3D“ su „ASUS ROG Crosshair VIII Extreme“ pagrindine plokšte iki 4741 MHz (104,2 MHz BCLK x 45,5 maksimalus daugiklis). Tai beveik +200 MHz dažnio padidinimas nuo gamyklinio maksimalaus 4,55 GHz dažnio (100 MHz BCLK x 45,5 daugiklis). Tiesiog atkartoję veiksmus gauname tokią chronologinę įvykių seką:
- 104,2 MHz BCLK – motininė plokštė neranda RTX 3080 (monitoriuje nėra vaizdo)
- 102 MHz BCLK – motininė plokštė neranda SATA boot device
- 101 MHz BCLK – motininė plokštė neranda SATA boot device
- 100 MHz (stock) BCLK – sistema išsijungia nespėjus neužkrauti Windows
SATA kaupiklis pakeičiamas į PCIe (Samsung 970 PRO)
- 101 MHz BCLK – Windows sėkmingai užsikrauna
- 102 MHz BCLK – Windows sėkmingai užsikrauna, bet sistema netrukus išsijungia
- 104,2 MHz BCLK – motininė plokštė neranda RTX 3080 (monitoriuje nėra vaizdo)
Spartinimo pabaiga…
Papildomas V-Cache nėra tiesiogiai virš branduolių uždėtas, jau kuriant Zen3 buvo suplanuota dėti papildomą cache virš Zen3 lusto L3. Aišku tai vis tiek apsunkina aušinimą.
Aha, my bad. V-Cache virš L3, o branduoliai iš šonų. Kažkaip norėjos pabrėžti, kad V-Cache tame pačiame CCD 🙂
O kokios kolegos mintys, kad spartinant per BCLK su papildomu generatoriumi apribojimai daug griežtesni nei Adler Lake platformoje?
Būtų įdomu žinoti kaip sistema reaguoja naudojant mažesnį daugiklį ir didesnį BCLK. Tarkim ar veiktų 42×107. Jeigu ne, tai taip išeina, kad pas AM4 BCLK visada susietas su PCIE, M.2 ir kitom magistralėm, jeigu gerai pamenu pas Intel jau koks dešimtmetis kai motininės galėdavo atskirti šituos dalykus. Tokiu atveju išeitu kad Ryzen praktiškai nėra naudos iš atskiro BCLK lusto.
Dar bandžiau palikti visiškai stock BIOSą ir padidinti BCLK. Tai virš 101 MHz automatiškai CPU kala mažiausią daugiklį (lyg x34). Kažkur mačiau, kad virš 104 jau M.2 SSD nebetinka, reikia dėti ant atskiros platos, o geriausia toleranciją iš paskutinių galingų kortų turi 2080 Ti (>110 MHz). Tikrai taip išeina, kad pas AMD vis tiek viskas lieka surišta su BCLK… Žiauriai keista ir neįdomu. CurveOptimizer iš esmės vienintelis dalykas ieškant papildomos spartos.