Ar verta atsinaujinti į AGESA 1.0.0.4 ir ar „ASUS ROG Crosshair VIII Impact“ yra inžinerinis šedevras?
PCH ventiliatoriaus valdymo ypatumai su skirtingais BIOS'ais
PCH ventiliatoriaus sūkiai priklauso nuo to, kokia UEFI BIOS versija naudojama. 1001 versija netgi neduoda galimybės valdyti PCH ventiliatoriaus sūkius ir šią galimybę aptikome tik atnaujinę BIOS iki naujausios 1201 versijos (AGESA 1.0.0.4). Tiesa, naujausias BIOS’as pasižymi kur kas agresyvesne sūkių kreive. Tai pastebėjome dar idle režime, kai sūkiai išaugo nuo 2600 RPM iki 3800 RPM.
Nors 1201 versija davė galimybę valdyti PCH ventiliatorių, tačiau zero RPM režimas nefunkcionuoja. Sūkių kreivę galima nutempti iki pat nulinės RPM reikšmės, tačiau ventiliatorius vis tiek suksis. Minimalūs PCH ventiliatoriaus sūkiai ~1000-1100 RPM, maksimalūs ~9500 RPM.
Su 1001 BIOS versija per 30 min trukusią „Unigine Valley“ kilpą X570 mikroschemų rinkinys įkaito iki 75 °C, o sūkiai pasiekė beveik 6000 RPM. Įrašius 1201 BIOS versiją mikroschemų rinkinio temperatūra sumažėjo 3-im laipsniais pagal Celsijų (72 °C), nors sūkiai vos viršijo 4000 RPM. Taip įvyko todėl, kad naujausio 1201 BIOS sūkių kreivė yra tolygesnė ir, be to, sureguliuota aukštesniame diapazone. Nauda dviguba, kadangi jutiminio skirtumo tarp 2600 RPM iki 3800 RPM įprastomis naudojimosi sąlygomis nėra. Lyginant su jau testuotomis X570 pagrindinėmis plokštėmis („Crosshair VIII Formula“ ir „Steel Legend“) „Impact“ rodo ~5 °C žemesnę PCH temperatūrą prie čiut intensyvesnių (~+250) RPM.
BIOS 1001 (AGESA 1.0.0.3ABBA) BIOS 1201 (AGESA 1.0.0.4)
Loading ...
Tai norint kuo greitesnio užsikrovimo geriau naujesnis mikrokodas, bet minimaliai sparta didesnė su senesniu mikrokodu. Visko negali turėti iš karto 😀
Man regis, kad atvejai, kuomet naujinti UEFI neverta, yra tokie reti, jog galima sakyti, kad visada verta 🙂
Siaip jeigu jau labai gilintis i detales, tai AGESA nera mikrokodas, bent jau ne toks mikrokodas, kuri visi suvokia istoriskai. AGESA yra AMD binariku package’as, reikalingas paupdeitint integruotus mikrokontrolerius. Turbut ne visi zinot, kad visi Ryzen AMD CPU eina dar su atskiru ARM’u integruotu – auksciausios privilegijos CPU. Jis irgi turi tureti savo „OS“.
Tas „tikras“ mikrokodas tai yra tik dalis, kuri atsigula jau grynai i CPU core’us, ir paupdeitina ta layer’i, kuris interpretuoja x86-64 instrukcijas ir skaldo jas i mikrooperacijas. Tai va sitas tiny miniatiurinis layer’iukas is tiesu yra tas klasikinis mikrokodas.
Ai, dar verta pamineti, kad modernios OS (Linux, Windows 10) uzsikrovimo metu visada pasitikrina, koks yra esamas mikrokodas, ir jeigu jos savyke su updeitais turi naujesni, run-time’e uzkrauna naujesni. Bet jis buna tik run-time, iki sekancio reboot. Jeigu yra du PC, su skirtingais AGESA, tai teoriskai imanoma, kad uzsikrovus PC iki galo su Win/Linux, jie naudos ta pati CPU mikrokoda, kuris pareis is OS updeitu konteinerio (bet reikia patikrint praktiskai, niekad to neziurejau pats).
As asmeniskai visad viskam surasau naujausius firmware’us, per daug nesuku galvos. Absoliuciai daugumoj atveju jie pataiso daugiau, nei sulauzo. Pavasari, ties LTS ubuntu-base isleidimu, pasidarau viena „inventorizacijos diena“, kai atnaujinu UEFI, SSD FW ir pan. Jeigu buna aisku updeitai 🙂 Is kitos puses, jeigu viskas veikia stabiliai, tai atnaujint prasme nebent del security fix’u tik lieka.
Kaip visada labai gera šviečiamoji informacija, bet visko nesuprantu 😀 ir tuos AGESA atnaujinimus vis tiek vadinsiu mikrokodais, nes geriau net nelabai ką ir sugalvoju.
Tai viskas OK su tuo vadinimu. Jis nera neteisingas, nes mikrokodu paprastai vadinamas software layer’is, kuris kazkieno atzvilgiu veikia kaip HW. Paprasciausiai seniau, tai buvo tik ta mazyte dalis. Dabar tas layeris isaugo smarkiai, nes modernus CPU is tiesu jau ne CPU, o SoC, su daug integruotu dalyku, kam reikia binary firmware’u.
As cia ka rasau, tai daugiau del idomumo, ar niuanso kokio tai mazo.
Kaip jau seniau esu sakę, paskaitai tavo postą ir protingesnis pasidarai nepaisant jei visko ir nesupranti 🙂
As esu tik casual’as kas del tu visu low level dalyku… Jei norit tikrai protingu minciu, rekomenduoju LINUX arba Coreboot mailing listus paskaityti 🙂 Jeigu labiau is mainstream, tai HotChips konfos turinys kartais neblogas buna. As tai tik komentuoju i tema kas man ant liezuvio tuo metu buna 😀
O kalbant apie mail listus, neseniai ten buvo idomus Torvaldso pasisakymas apie threadu sinchronizacija ir OS schedulerius. Vienas gamedev’as bande irodyt, kad linux blogai veikia, bet paaiskejo, kad jo spinlock’ai blogai padaryti is tiesu. Kalba eina apie Rage 2 koda.
Tai ka jus norit, kad ant Ryzen gerai tie zaidimai varytu, jeigu ten net sinchrozinacija gaidine buna softe, mazdaug ant i7 2600K patestavo, veikia ir davai 😀
Anyway, cia nukrypau jau nuo temos…
Įdomu pasidarė apie ta gaidinę sinchronizaciją. Moar pls.
Ten daug detaliu, tai tik saltinius imesiu, kam idomu.
Originalus gamedev’o post’as:
https://probablydance.com/2019/12/30/measuring-mutexes-spinlocks-and-how-bad-the-linux-scheduler-really-is/
Torvalds’o laisku pradzia:
https://www.realworldtech.com/forum/?threadid=189711&curpostid=189723
TL;DR: gamedev’as nelabai suprato, kaip veikia scheduler’is, jo bench’inimas buvo netikslus, o spinlock’o implementacija prasta.
O mes ka galim pasiimti is visos sios istorijos, kad softo optimizacijos yra labai svarbu. Tiksliau net neoptimizacijos, o teisingai parasytas kodas. Ypac AMD atveju, kai yra daug thread’u ir didesnis nei Intel RAM latency.
Dėkui. Įdomus pasiskaitymas
kaip suprantu kuo daugiau thread’u iš „suklijuotų“ AMD lustų, tuo sunkiau tie thriedai susikalba ir nepasidalina tarpusavy, kas kokį Taską atliks
Blogai supranti. Bet netgi daug sunkiau susikalbanciu threadu butu geriau, nei jokiu threadu Intel atveju 😀