„ASRock X570 Steel Legend“: kaip atrodo viena pigiausių „ASRock“ X570 pagrindinių plokščių?

Išvados

Vos ne trigubai kainuojanti „ASUS ROG Crosshair VIII Formula“ nėra konkurentas šiandien bandomai „ASRock X570 Steel Legend“. Nuodugniai lyginti šių dviejų X570 pagrindinių plokščių pernelyg nesiruošiame, tačiau „Formula“ padėjo objektyviau įvertinti viduriniam segmentui priklausantį produktą, atskleidžiant silpnus taškus bei įdomią „ASRock“ strategiją.

Nors atminties valdiklis yra integruotas į patį „Ryzen 7 3700X“ procesorių, o tai, logiškai mąstant, turėtų apspręsti Infinity Fabric magistralės galutinį dažnį, tačiau pažintis su „Steel Legend“ parodė, kad ir pagrindinė plokštė atlieka didžiulį vaidmenį. Jeigu su „ROG Crosshair VIII Formula pavyko“ pasiekti stabilų UCLK:FCLK 1900:1900 MHz santykį, tai su „Steel Legend“ kartelę turėjome nuleisti iki 1733:1733 MHz, nors VDDR SOC įtampa buvo ta pati, t.y. 1,1 V, ir naudojome tą pačią „G.SKILL Trident Z“ atmintį. Sparta buvo palyginta sumažinus „Formula“ santykį iki 1800:1800 MHz. Aiškiai vienos gijose užduotyse sistema su „Formula“ buvo greitesnė, ką galbūt galėjo nulemti didesnis DRAM ir Infinity Fabric dažniai. Daugiagijėse užduotyse persvara jau aiškiai pakrypo į „ASRock“ stovyklos pusę, o tai buvo labai netikėta, kadangi jokių svertų „Steel Legend“ kaip ir neturėjo – abi pagrindinės plokštės naudojo BIOS, turinčius 1.0.0.3ABBA mikrokodą. Tačiau su Ryzen Master įrankiu patikrinus PBO funkcijos reikšmes paaiškėjo, kad vieną iš trijų reikšmių (konkrečiai EDC arba Electrical Design Current) 2,5 karto viršijo AMD rekomenduojamą, kai PBO yra išjungtas. Gamykliškai „Steel Legend“ PBO funkcijai yra priskirta auto parinktis, kuriai būdinga padidinta EDC reikšmė. Būtent to užteko, kad Steel Legend įgautų pakankamai apčiuopiamą pranašumą prieš ASUS flagmaną: iš trijų bandymų išvedus vidurkius Goosberry scena buvo sumodeliuojama minute greičiau, o Cinebench r20  rezultatas buvo 202 taškais didesnis. Kartu tai nulėmė, kad „ASRock“ pagrindinę plokštę turinti sistema buvo ~30 W mažiau efektyvi multi-core scenarijuose. Visiškai aktyvavus PBO „Steel Legend“ nebeparodė didesnės spartos gaugiagijėse užduotyse, tačiau pastebėjome tendenciją, kad vieną branduolį naudojančios užduotys kiek paspartėjo, pavyzdžiui, +11 taškų (vidurkis) Cinebench r20 teste. Visgi, pilnai aktyvavus PBO „Formula“ iš esmės visus rezultatus labai nežymiai, bet persvėrė savo naudai. Galimai dėl ~150 MHz didesnio DRAM ir Infinity Fabric dažnių arba dėl to, jog autoOC 200 MHz funkcija „ASRock“ pagrindinėje plokštėje liko neaktyvuota. Tam reikalinga PBO funkcijos advanced parinktis.

Turbūt didžiausia „Steel Legend“ blogybė yra UEFI BIOS. Prie „ASRock“ nustatymų implementacijos esame įpratę, tačiau tikrai pasigedome Easy Mode režimo, kurio „Steel Legend“ labai netikėtai neturi. Tos pačios PBO funkcijos nustatymai paslėpti per giliai. Juokas juokais, bet kol „ASRock“ nesugebės į UEFI BIOS integruoti on the fly ventiliatorių sūkių keitimo ir nustatymų paieškos valdiklio, tol už šiuos trūkumus ją bausime ir bausime. Istoriškai „ASRock“ UEFI BIOS nebuvo blogiausias, tačiau pasiliekame teisę galvoti, kad „Gigabyte“ BIOS nebėra mažiausiai patrauklus. Tiesa, galima pasidžiaugti, kad vCore įtampa leidžiama keisti smulkesniais žingsneliais nei tai daro „Formula“ (0,005 V prieš 0,00625), o offset langas yra milžiniškas: nuo -500 mV iki +1000 mV.

„Steel Legend“ turi dvi RGB pašvietimo zonas (I/O ir PCH) su atskirai valdomais diodais. Polychrome Sync (v2.0.28) įrankis funkcionavo tinkamai ir didesnių klaidų valdant pašvietimą neaptikome

„Steel Legend“ kainuoja ~225 eurus ir konkuruoja su tokiais modeliais, kaip „Aorus X570 Elite“ ar „ASUS TUF Gaming X570-Plus“. Negalime nieko blogo pasakyti apie „Steel Legend“ turimą VRM grandinę – ji solidi ir papildomo apipūtimo pareikalaus tik spartinant flagmaną 3950X, turintį 16-a branduolių. Minėtų konkurentų VRM’ai dar kiek solidesni, tačiau abejojame, ar tai galėtų nulemti apsisprendimą. Vieną didesnių pranašumų prieš „Steel Legend“ būtų galima laikyti žemiau nuo AM4 lizdo atitrauką pagrindinį PCIe 4.0 x16 lizdą. Tai lemia, kad „Steel Legend“ nėra draugiška itin masyviems oriniams aušintuvams, kaip „Noctua NH-D15“. „Steel Legend“ atsako galimybe integruoti Wi-Fi modulį, jeigu jam atsirastų poreikis vėliau, kadangi egzistuoja versija jau kartu su Wi-Fi 6. Norėtume prie pliusų priskirti ir abu aušinamus M.2 lizdus, tačiau dizaino prasme „ASRock“ bus suklydusi. Praktiškai visi PCIe 4.0 magistralę naudojantys NVMe kaupikliai turi savo nuosavus masyvius radiatorius, kurie mechaniškai konfliktuos su abu lizdus dengiančiu radiatoriumi. Norint patalpinti tokį NVMe teks atsisakyti monolitinio radiatoriaus, o tai neatpažįstamai pakeis akiai patrauklią kamufliažinę „Steel Legend“ išvaizdą. Net ir tokiu atveju NVMe kaupiklio gali nepavykti sumontuoti į aukščiausios pozicijos M.2 lizdą, nes virš jo atsiduria vaizdo plokštė.

Be ką tik paminėto scenarijaus „Steel Legend“ pagrindinėje plokštėje neaptikome nieko kritiškai blogo (puikūs garso posistemės rezultatai RMAA teste, patikima VRM grandinė, didžiausias USB 3.2 Gen 1 prievadų skaičius I/O panelėje lyginant su konkurentais, neagresyvesnis/tylus X570 ventiliatoriaus profilis apkrovos metu lyginant su „Formula“), tačiau finiše „ASRock“ visgi pritrūko argumentų įrodyti, kad būtent jos „Steel Legend“ yra geriausias pasirinkimas renkantis X570 pagrindinę plokštę už 200 – 250 eurų su ar be Wi-Fi 6.