Mūšis žaidimuose už 330 eurų: „Core i7-7700“ prieš „Ryzen R7 1700“ su „Asus ROG Crosshair VI Hero“

Išvados

Pradėkime nuo to, be ko nebūtų šios palyginamosios apžvalgos tarp „Ryzen R7 1700“ ir „Core i7-6700K“. Kurį laiką galvojome, kokį dažnį suteikti „Intel“ procesoriui ir galiausiai priėmėme sprendimą, jog jis turėtų dirbti 4,2 GHz dažniu. Dažnis daugiau nei santūrus, tačiau toks pasirinkimas mums leidžia „susintetinti“ „Core i7-7700“ procesorių. Šis, kaip ir „Ryzen R7 1700“, kainuoja ~330 eurų.

Apie G.SKILL „Trident Z“ atminties modulius nebekalbėsime – jie jau įrodė „Intel Z170“ platformoje galintys dirbti kvapą gniaužiančiu 3800 MHz dažniu. Kur kas didesnis iššūkis 3600 MHz naujojoje AMD AM4 platformoje. Kai kas gali pasūkioti pirštą prie smilkinio, juk daug kas neišjudina operatyvios atminties virš 2400 MHz, tačiau mes turime viską, ko reikia: itin sparčią DDR4 atmintį su „Samsung“ B-die lustais, AM4 platformos flagmanę ROG Crosshair VI Hero iš „Asus“ pusės ir AGESA 1.0.0.6 mikrokodu paremtą naujausią 9945 BIOS‘ą, kuris maksimalų palaikomą DRAM dažnį padidina nuo 3200 MHz iki 4000 MHz. Kadangi apžvalgos ruošimo metu prieinamas tik beta versijos 9945 BIOS‘as, mes nuogastaujame, jog galime susidurti su tam tikrais nesklandumais ar klaidomis arba net nepasiekti gamyklinio „Trident Z“ modulių dažnio, t.y. 3600 MHz.

Mūsų tikslas nebuvo klaidų ieškojimas beta BIOS‘e, tačiau kiek nustatymų teko patikrinti, tiek, panašu, visi funkcionavo tinkamai. Įtarimą sukėlė tik operatyvios atminties „Command Rate“ režimas, kurį nesėkmingai bandėme pakeisti iš gamyklinio 1T į 2T. Tai yra viena iš 26 naujų DRAM funkcijų, atsiradusių kartu su AGESA 1.0.0.6. Yra nemenka tikimybė, kad CM2T niekada ar bent kol kas ir neveiks, nes neoficialiais duomenimis būtent 1T režimu dirba „Infinity Fabric“ sąsaja, jungianti Ryzen CCX blokus. Pasitelkti 2T buvo bandoma tam, kad būtų pasiektas darbalaukis DRAM moduliams dirbant 3733 MHz dažniu. Kaip jau supratote, „Asus ROG Crosshair VI Hero“ pagrindinė plokštė leido pasiekti 3600 MHz/CL16. Mažas niuansas, jog visiško stabilumo garantui prireikė gamyklinę 1,35 v DRAM įtampą kilstelti iki 1,4 v.

Tai yra pirmoji mūsų bandyta AMD platformai skirta „Asus“ pagrindinė plokštė, tačiau UEFI BIOS‘e jaučiamės labai komfortabiliai. To priežastis – nepasikeitęs struktūrinis, labai logiškas, išdėstymas nuo Intel pagrindinių plokščių, nors didžioji dalis nustatymų visai kiti. Orientuotis taip pat lengva kaip ir atlikti pakitimus. Kur vartotojas beužeis, jį dešinėje visada lydi tablo su naudinga informacija, pelė juda sklandžiai, nustatymams pakeisti naudojami du būdai: arba iššokanti lentelė su pasirinkimais, arba tiesioginis verčių įrašymas. Kadangi viskas taip pat puiku, kaip ir „Intel“ skirtuose UEFI BIOS, tai reiškia, kad „Asus“ ir toliau šioje srityje diktuoja madas. Tikėtina, kad tą patį gali daryti ir aparatinė ROG Crosshair VI Hero dalis. Smulkią kritiką sudaro „Asus“ nemokėjimas iškelti tarp pagrindinių PCI-Express x16 lizdų nuolat esančią bateriją kur nors kitur ir tikimybė (dėl ne optimalios M.2 lizdo pozicijos, kai naudojamąsi SLI/„CrossFire“), kad gali perkaisti NVMe kaupiklis. Tai nesunkiai atsveria integruotas BCLK dažnio generatorius, vidinis USB 3.1 (10 GB/s) kištukas, taip pat faktas, kad svarbiausi komponentai ir sąsajos nesidalina tarp savęs bendru pralaidumu, o viena masyviausių tarp visų AM4 pagrindinių plokščių 12-os fazių VRM grandinė neviršijo 60 °C paspartinus R7 1700 iki 3,9 GHz. Spartinimo procedūros metu mums nė karto neprireikė CLR_CMOS mygtuko. ROG ir taupymas vienas su kitu nieko bendro neturintys žodžiai, tačiau „Asus“ pasielgė labai apgalvotai ir padarė šią pagrindinę plokštę suderinamą su AM3(+) aušintuvais. Turite senesnį, bet mėgstamą aušintuvą, kuriam nesukurtas AM4 kronšteinas, kaip kad mes turime „Cooler Master Eisberg 240L Prestige“, arba nėra noro mokėti už papildomą kronšteiną neseniai įsigytam aušintuvui? ROG Crosshair VI Hero čia turi pranašumą, kurio neturi joks kitas modelis. Paprastai visuomet būtent „Asus“ atitekdavo brangiausios pagrindinės plokštės titulas (kokia platforma tai bebūtų), tačiau šįkart kainuodama ~260 eurų „Crosshair“ to titulo neatneša. Ir tai turbūt gerai.

Nežinome, kas labiausiai gelbėjo „Ryzen“. Ar 3600 MHz G.SKILL atmintis, ar maksimalūs nustatymai su naudotais AA kraštų glotininimais, tačiau konkurencijos pamatėme daugiau nei tikėjomės, ypač atsižvelgiant į 1920 x 1080 rezoliuciją. Kas manė išvysti i7-6700K/i7-7700 vienvaldystę – to tikrai nepamatė. Iš dešimties tikrintų žaidimų akivaizdų pranašumą „Intel“ pademonstravo tik keletoje: „Hitman“ ir GTA V vidutinės spartos pranašumas atitinkamai siekė 16 ir 9 %, tačiau pereinant prie 1 % blogiausių fps reikšmių vidurkio apčiuopiamas pranašumas (+25 %) išlaikytas tik „Hitman“ žaidime. Žiūrint toliau į minimalias 0,1/1 % fps reikšmes, i7-6700K/i7-7700 aiškų dominavimą parodo trečiame žaidime, „The Witcher 3: Wild Hunt“. Čia įgyjama 30 % ir 64 % persvara. „Intel“ pusei galima atiduoti ir „Prey“, kuriame matuojant minimalių 0,1/1 % fps reikšmių vidurkį pranašumas siekia 10-14 %.

Daug kam gali būti sunku patikėti, bet porą pergalių į savo kišenę įsidėjo ir „Ryzen R7 1700“. „Mafia III“ žaidimo vidutinė sparta didesnė 6 procentais, tačiau skambiausia pergalė pasiekta naujausioje „Mass Effect“ dalyje: +17 % skaičiuojant 1 % blogiausių fps reikšmių vidurkį ir įspūdingi +235 % skaičiuojant 0,1 % blogiausių fps reikšmių vidurkį. Dalinį laimėjimą R7 1700 procesoriui galima priskirti ir DOOM šaudyklėje, nes geresnė 0,1 % min fps vertė nusveria gerokai mažesnę „Intel“ persvarą matuojant vidutinę spartą. Likusiuose trijuose žaidimuose iš esmės galima fiksuoti lygiąsias.

Techniškai i7-6700K/i7-7700 yra spartesnis, dėl to ginčytis nereikia, tačiau pilnam įtikinimui to nepakanka. Atskirti kada naudojamas kuris procesorius taip pat sunku kaip tą patį padaryti su SSD kaupikliais. Dar sunkiau pastebėti, ar greitesnė LCD matrica rodo 90 Hz/fps ar 92 Hz/fps, 92 Hz/fps ar 95 Hz/fps. Net ir specifiniais atvejais, kai Core i7-6700K/i7-7700 turi teoriškai apčiuopiamą pranašumą, tikrai ne kiekvienas pasakys čia 104 Hz/fps ar 120 Hz/fps. Žaidimų arenoje turimą pranašumą dar reikia paversti vartotojui praktiškai apčiuopiamu dalyku. Manome, kad panašių dalykų nereikia „perkonvertuoti“, pavyzdžiui, render’inant. Greičiausiai daug paprasčiau pajusti skirtumą ar buvo užtrukta 3 minutes, ar 3:50?