Spartiname „Ryzen 5 5600X“ su „ASUS ROG Strix B550-F Gaming [WiFi]“ ir PBO2

Jungiame Curve Optimizer ir brėžiame išvadas

Curve Optimizer opcija, kuri irgi yra PBO2 dalis, prieinama tik Advanced\AMD Overclocking sekcijoje. Curve Optimizer yra išmani funkcija, leidžianti sumažinti darbinę įtampą (bendrai visam CPU arba atskirai kiekvienam branduoliui). 1 neigiamas vnt atitinka ~2-3 mV. Pavyzdžiui, laukelyje įrašę 10 galime tikėtis, kad įtampa kris per 20-30 mV. Curve Optimizer stipriai susijusi su Max CPU Boost Clock Overdrive nustatymu. Kuo didesnė pastarojo vertė, tuo mažesnės galimybės panaudoti agresyvesnį neigiamą offset’ą, ir atvirkščiai.

Galima susidaryti įspūdį, kad PBO2 leidžia išpešti papildomos spartos dykai. Ypač pridėjus dar ir Curve Optimizer (CO) funkciją, kurios veikimo esmė panaši į undervolt’o: mažesnė įtampa -> mažesnis kaitimas -> didesnis boost dažnis. Jau be šitos funkcijos pastebėjome, kad papildoma iš 5600X išgaunama sparta nėra nemokama, kai multicore testuose įjungus PBO2 sistemos sąnaudos pakilo nuo ~135 W iki ~160 W. Pabandžius apriboti PPT limitą 5600X sąnaudos grįžo į pradinį lygį, deja, ir dažnis. Pagal sumanymą Curve Optimizer turėjo būti išgelbėtojas. -10 offset’as viems branduoliams pareikalavo sumažinti Max CPU Boost Clock Overdrive nuo 200 MHz iki 175 MHz, bet tuo pačiu nebereikėjo Scalar 10x. Užteko auto (1x). 5600X dažnis multicore testuose pakilo nuo 4,45 – 4,5 GHz iki 4,575 – 4,625 GHz sąnaudoms padidėjus dar 5-7 W. CO integravimas leido peržengti 4600 taškų ribą „Cinebench r20“ teste. Pridėjus CO MHz/W santykis yra geresnis už vien PBO2 duodamą santykį, kai dažnio padidėjimas nuo 4,3 – 4,35 GHz iki 4,45 – 4,5 GHz pareikalavo ~25 W. Kalbant apie temperatūros skirtumą tarp gamykliniais parametrais veikiančio 5600X ir aktyvuoto PBO2 + CO turime ~10 papildomų laipsnių (~60 °C vs ~70 °C).

PBO2 + CO pagalba 5600X dažnį multicore testuose pavyko beveik pritempti iki gamyklinio single core boost dažnio, trūkstant ~25 MHz. Tuo tarpu single core dažnis nuo 4,65 GHz pakilo iki 4,825 GHz. Rezultatas pakankamai šaunus. Koncentruojantis vien į maksimalią multicore spartą reikėtų naudoti mažą AutoOC reikšmę. Taikant +25 MHz ir -22 CO offset’ą 5600X dažnis multicore testuose padidėjo iki 4,65 – 4,7 GHz (~165 W). „Cinebench r20“ rezultatas vos neperžengė 4700 „akių“, o „Gooseberry“ laikas priartėjo prie 31:30 žymos, abiejuose testuose beveik susilyginant su gamykliniu 3700X. Tiesa, gaming klausimu minėta PBO2 + AutoOC konfigūracija nėra sparčiausias sprendimas, nes čia svarbesnė AutoOC reikšmė virš bazinio boost.

Panašu, kad PBO2 ir CO nėra stebuklas – AMD inžinieriai gauna algas ne šiaip sau ir duoda vartotojui jau optimaliausią spartos/W santykį arba labai arti jo turintį produktą. Visgi patirtis apie PBO2 + CO (bent kalbant apie 5600X ir ROG Strix B550-F Gaming [WiFi] derinį) yra pozityvesnė už pirmos kartos PBO, kurį bandėme su 3700X ir „ASRock“ X570 pagrindine plokšte. Spartos prieaugis procentaliai didesnis, o išaugusios energijos sąnaudos mažesnės.

Testai parodė, kad 5600X yra per mažą žingsnelį nuo 3700X tokiuose testuose kaip „Handbrake“, „POV-Ray“, „7-Zip“, „Corona“, truputį toliau modeliuojant „Gooseberry“, tačiau aktyvavus PBO2+ AutoOC 25 MHz 3700X yra beveik pavejamas. Su naudota senesne „Winrar“ versija 5600X rodė keistai aukštus rezultatus. Prireikė naujausios versijos, kad rezultatai taptų logiški. Buvo įgytas ~8000 Mb/s pranašumas.

VRM grandinė yra nukopijuota nuo TUF Gaming X570-Plus [WiFI] modelio, bet tai nėra kažkoks privalumas. Nors ši VRM grandinė yra pajėgi susitvarkyti su sparčiausiais 16-os branduolių „Ryzen“ procesoriais, tačiau techniškai yra mažiau efektyvi už tą, kurią turi žemesnės klasės TUF Gaming B550M-Plus [WiFi]. ROG Strix B550-F Gaming [WiFI] pusėje atsiranda geresnė garso posistemė su dvigubais OPAMP stiprintuvais ir 2,5 Gbps „Intel“ tinklas vietoje 1 Gbps spartos „Realtek“. TUF Gaming X570-Plus siūlo antrą PCIe 4.0 M.2 lizdą ir vieną papildomą USB 3.2 Gen 2 lizdą I/O panelėje, bet visai nepanašu, kad X570 modelis turėtų kažką labai viliojančio. Nepatogumų gali sukelti ir BIOS Flashback nebuvimas. Šią funkciją ROG Strix B550-F Gaming [WiFi] turi. Pridėjus faktą, kad ROG Strix B550-F Gaming [WiFI] VRM grandinė turi didesnius radiatorius (pačios grandinės visiškai identiškos), be to, galima sutaupyti 10-20 eurų renkantis B550, greičiausiai dauguma atiduotų pirmenybę būtent B550-F Gaming modeliui. Reikia pridėti, kad automatinis įtampos reguliavimas veikė tiesiog preciziškai, nustačius 1.3 V buvo gaunami 1,296 V). Pagrindinė plokštė yra sulaukusi nemažai skundų dėl „Intel“ I225-V LAN modulio, tačiau patys jokių problemų, kaip atsijunginėjantis interneto ryšys, nepatyrėme, nors modulis ne naujausio B2 stepping’o. Tiesa, būtinas tvarkyklių įdiegimas, nes vieni „Windows 10“ ryšio užmegzti nesugeba.