„Asus ROG Strix Fusion 300“ ir „Windows Sonic“: puiki pora įspūdingiems potyriams?

Naudojimas, įspūdžiai ir verdiktas

Headset’as nebus geras, jeigu jis nebus patogus. Ant galvos „Fusion 300“ išlaikėme dvi geras valandas. Nebuvo jausti to didelio svorio. Nei viena galvos zona nesignalizavo apie nuovargį ar skausmą, nors „Fusion 300“ pasižymi didele prispaudimo jėga. Headset’as buvo patogus ir turėtų tokiu išlikti netgi gerokai viršijus tas dvi valandas. Ausys nerodė jokių prakaitavimo ženklų. Susidariusios šilumos malonia šiluma nepavadinsi, tačiau toliau naudotis headset’u tai netrugdė. Tipinio kaitimo nebuvo.

Perkantys headset’ą tikrai nesiruošia klausyti flac kokybės įrašų ar jungti pirkinį prie įmantraus DAC’o, apsupto kokybiškais operaciniais stiprintuvais. Jungiame headset’us prie „Realtek ALC1150“ garso kodeką turinčios „Asus“ Z170 serijos motininės plokštės ir bandome keletą mp3 garso takelių. „Fusion 300“ yra uždaro tipo headset’as, o šalia esantis „Razer ManO’war“ atviro ir tai akivaizdžiai atsiliepia reprodukcijos stiliui. „Fusion 300“ vien iš savo prigimties nėra neautraliai skambantis headset’as. Jeigu reikėtų vertinti neutralumo laipsnį, jis būtų aukštas. Mid bass nuo lower mid juostos atskirti neįmanoma, savaime suprantama vidutinė dažnių juosta yra beveik visiškai iškirpta. Aukščiausia juosta gyva, tačiau skamba kiek per plokščiai su išlendančiais pikiniais aštrumais. Garsų pozicionavimas akivaizdžiai siauresnis už „ManO’war“, reziume gaunant į aiškias ribas sustatytą garsą. Viskas yra kaip mažoje dėžutėje, be galimybės iš jos ištrūkti. Tai sukuria tikrai šaltoką ir anemišką reprodukciją, kurios priekyje ponas bosas. Jo gerbėjams gera žinia ta, kad žemiausi tonai čia gilūs, energingi ir pakankamai greiti, ištveriantys didelį garso lygį be girdimų iškraipymų ar antrinių vibracijų, sukeltų vibruojančių aplinkinių struktūrų. ManO’war tiek boso neturi. Nors jo mums pakako, tačiau tai nereiškia, kad kitas klausytojas jo nepasiges. Bosas kaip RGB. Juo lengva greitai užsikrėsti ir šituos dalykus daug kas mėgsta.

Kartu su Creators atnaujinimu „Windows 10“ gavo erdvinio garso išplėtimo technologiją, pavadintą Windows Sonic (for Headphones). Neaišku, kiek aplikacijų palaiko Windows Sonic, tačiau „Microsoft“ dirbo bent su keletu trečių šalių audio variklių kūrėjais, kurie integravo „Windows Sonic“ API palaikymą, o žaidimų kūrėjai, savo ruožtu, pasiėmė tuos garso variklius. Deja, jokių sąrašų nėra, aišku tik viena: ta aplikacija, kuri palaiko Dolby Atmos, palaikys ir Windows Sonic. Vienas iš tokių yra „Shadow of the Tomb Rider“. Prieš išbandant Windows Sonic ir tradicinę 7.1 emuliaciją pasakysime, kad pastaroji atkuriant muziką neprideda nieko daugiau nei nepageidaujamą aido efektą, o aktyvavus Windows Sonic jokių pokyčių neišgirdome. Šiuo atveju tai yra gerai. Tiesa, garso nustatymuose būtina pažymėti varnelę ties opcija turn on 7.1 virtual surround sound. Oficialiai ši savybė jau turėtų būti automatiškai aktyvuota įjungus Windows Sonic, tačiau mūsų atveju varnelę reikėjo uždėti patiems.

Taigi, ką duoda įprastas virtulaus garso up-mix’as? „Shadow of the Tomb Rider“ atveju nieko jaudinančio neatsirado, apart šiek tiek pritylintos garsų visumos. Garsų pozicionavimas nepasikeitė. Aktyvavus Microsoft Sonic, kurio veikimo principas yra virtualių garsiakalbių išdėstymas identiškais atstumais visiškai apvalios formos įsivaizduojamame kambaryje, garsai akivaizdžiai tapo ryškesni. Kažkam jie gali net tapti per aštrūs, tačiau mes tuo nesiskundėme. Svarbiausia su Windows Sonic atsirado daugiau garso plitimo direkcijų. Prabėgančios Laros užkabinti krūmai sušnara už klausytojo, o po kojomis atskilusi uola atrodo nudarda tiesiai prieš tave, priversdama iš išgąsčio net krūptelti. Su standartiniu up-mix’u to tikrai nebuvo. Dabar jaučiamas garsų plitimas tridimensinėje aplinkoje, padarant supančią aplinką kur kas realistiškesne kartu sukuriant visai kitą žaidžiančiojo įtraukimą į ją. Vandenynas taip pat atsirado dešinėje pusėje, nors prieš tai skalavo abu headset’o kaušelius. Visi efektai tapo sustiprinti ir dar labiau išreikšti. Garso takeliui būdingi būgnai muša iki pat širdies, o kurtinantis griaustinis siekia kojų pirštų galiukus. Uždaro tipo ausinės, tokios kaip „Fusion 300“, šiai situacijai tinka idealiai. Kartu su Windows Sonic atsirado šiek tiek aido efekto, tačiau jis koncentruotas į veikėjų dialogus, o ne aplinkos garsus, kurie iš esmės paliesti nebuvo.

Kas headset’ą ruošiasi gana intensyviai naudoti muzikos klausymui galbūt „Fusion 300“ ir nėra pats geriausias variantas (mieliau liktume prie „ManO’war“), tačiau uždaras dizainas tuo pačiu turi savo kozirių efektais nukrautuose žaidimuose. „Fusion 300“ ir Windows Sonic derinys naujausioje „Tomb Rider“ visiškai apžavėjo. Kaip headset’as „Fusion 300“ atrodo išties neprastai: jo pusėje patogumas, surinkimo tvirtumas („ManO’war“ grubiai viena ranka nuo galvos nuiminėti nedrįstume), papildomas komplektas kito tipo pagalvėlių, atjungiami kabeliai, ir, manytume, pakankamai konkurencinga kaina, kiek viršijanti 100 eurų. Tai, jog pašvietimas yra LED be galimybės pakeisti raudoną į kitą spalvą mūsų per daug nejaudina. Labiau gal norėtųsi ne RGB, o kiek ilgesnio ištraukiamo mikrofono. Kažkas gali skųstis tuo, kas nepasiekiamos lūpos taip priverčiant didinti jo jautrumą, tačiau paprastiems pokalbiams mikrofonas visiškai įtiko.