Net pavadinimo neturinčių lazerinių pjovimo ir graviravimo staklių apžvalga

Problemos ir modifikacijos

Jau minėjau, kad renkantis lazerines CO2 stakles, būtina rinktis modelį su DSP tipo valdikliu. Pirmasis privalomas pirkinys – „Lightburn“ programinės įrangos licenzija. Prie staklių pridedama nulaužta penkiolikos metų senumo „Corel“ programos versija, kuri Kinijos programuotojų dėka buvo priversta dirbti su lazerinėmis staklėmis… Skamba ne pats geriausias derinys, taip ir yra. Todėl pustrečio šimto sumą už „Lightburn“ programos licenziją tikrai reikės sumokėti.

Lazerio darbinis stalas – paprasčiausia skarda. Jeigu ruošinį padėsite tiesiai ant jos, liks žymės, kurios parodys ką pjovėte. Dar liūdniau atrodys pagamintos detalės – visa jų apačia bus apsvilusi. Iš aliuminio lakštų pagamintas korio formos darbinis stalas tikrai atsidurs jūsų pirkinių sąraše.

Visada geriausia mokytis iš svetimų klaidų, todėl Jums suteikiu šansą pasimokyti iš manųjų. Norimo dydžio korio formos darbinis stalas nėra lengvai randamas dalykas, ypač jeigu ieškome adekvačiai kainuojančių variantų. Viename populiauriausių Kinijos portalų užsisakiau puikiai turėjusį tikti 500 mm x 300 mm dydžio stalą. Gavęs siuntinį likau nemaloniai nustebintas – jo matmenys iš tiesų buvo 500 mm x 300 mm, tačiau iš visų pusių yra apie 25 mm pločio rėmelis, todėl tikrasis stalo darbinis plotis yra 450 mm x 250 mm.

Vienas svarbiausių galutinio produkto kokybei – pjūvio aušinimo sistema. Ji leidžia išvengti apsvilinimų pjūvio metu, nors graviruojant medieną, ji gali tapti tų pačių apdeginimų atsiradimų priežastimi. Nuėjus į Kaziukio mugę, lazerinėmis staklėmis besidominčiam žmogui, gali paskausti akis nuo apsvilintas pjūvio briaunas, panašu, kad dar daug kas visiškai nemoka tvarkytis su šia problema…

Pridedama oro pompa – tragiškos būklės. Vietoj jos būtų galima komplektuoti paprasčiausią garsiakalbį, nes pompa skleidžia didžiulį garsą, o jos oro padavimo galimybės – apgailėtinos. Galima ieškoti didesnės oro pompos, tačiau pasirinkau kur kas brangesnį variantą – tylų variklį turintį oro kompresorių. Jo tiesioginiu būdu paduodamas oro srautas yra daugiau nei pakankamas, o triukšmingumas – mažesnis nei prie staklių pridedamos pompos (bet vis tiek triukšmingumas yra didesnis, nei norėtųsi). Sklando legenda, kad žemiau esančios nuotraukos kairiojoje pusėje, šalia kompresoriaus, galima įžvelgti mažytę standartinę oro pompą.

Oras yra pučiamas iš pačios galvutės, o ne papildomu pūstuvu iš šono. Gamintojo pasirinktas būdas yra mažiau efektyvus, kiekvienas lazerinių staklių entuziastas rekomenduotų oro pūtimo sistemą pergalvoti patiems. Manuoju atveju to daryti nereikės – pasirinktas oro kompresorius yra visiškas „overkillas“, todėl pjūvio aušinimo klausimas nebekelia jokių problemų.

Net ir kelios sekundės darbo be aušinimo sunaikins lazerio lempą. Šiai svarbiai užduočiai atlikti gamintojas prideda… paprasčiausią akvariumo pompą. Idėja panardinti pompą į indą su distiliuotu vandeniu yra labai primityvi, bet esant nedideliam darbo intensyvumui to pakaks. Karštomis vasaros dienomis, tai nėra idealus pasirinkimas, nes esant didesnei temperatūrai trumpėja lempos gyvavimo laikas. Originali pompa labai greitai nustojo veikti, nuotraukoje jau matote pakeistą šiek tiek galingesnę akvariumo pompą.

Norintiems kažko rimčiau – yra dviejų tipų aušintuvai. CW3000 serijos aušintuvai labai primena procesorių aušinimo skysčiu sistemas. Jį sudaro vandens pompa, radiatorius, ir iš jo šilumą sklaidantys ventiliatoriai. Tai reiškia, kad įrenginys priartina vandens temperatūrą prie aplinkos temperatūros, tačiau jeigu patalpoje bus 30 laipsnių karščio, vandens temperatūra niekada nebus žemesnė už minėtąją kartelę.

Pažangesni CW5000 serijos aušintuvai yra mini šaldytuvai, galintys vandens temperatūrą žemiau aplinkos temperatūros. Tai yra pats geriausias variantas, tačiau už jį teks pakloti apie 500 eurų. Radote pigiau? Tikėtina, kad tai yra padirbinys, nes egzistuoja netikrų CW5000 aušintuvų, kurių konstrukcija yra analogiška CW3000 aušintuvams.

Teoriškai, graviravimo metu, staklių pastūma gali siekti 500 mm/s. Skaičius neįspūdingas, austriškos „Tortec“ staklės tik pasijuoktų iš to, bet sklandžiam naudojimui to visiškai pakaktų. Deja, staklėms dirbant dideliais greičiais, susidūriau su strigimo problema. Sunku pasakyti, ar tai konkretaus įrenginio mechaninis defektas, ar šio modelio konstrukcinė problema, bet teko tenkintis vis dar patenkinamu 200 mm/s siekiančiu graviravimo greičiu.

Be jokios abejonės saugumas yra pats svarbiausias niuansas kalbant apie kiekvieną įrenginį. Lazerio išmetami dūmai sveikatai kenkia tikrai labiau nei rūkymas, todėl svarbu juos efektyviai pašalinti iš patalpos. Viena didžiausių lazerių pirkėjų klaidų – nežinojimas, kad turint tokį įrenginį, teks gręžti sieną ir montuoti oro ištraukimo į lauką sistemą. Oro išmetimo sistemą pavyko įrengti sėkmingai, tačiau esamojo ventiliatoriaus galia netenkino – įsirengiau kanalinį siurblį ypač efektyviai eliminuojantį apdirbimo metu susidariusius dūmus.

Tik priminsiu, kad apžvelginėjame produktą, neturintį jokio prekinio ženklo. Tai reiškia, kad jokio gamintojo palaikymo galime net nesitikėti. Vienintelis problemų sprendimo būdas – informacijos ieškojimas interneto platybėse. Garantija rūpinsis „Aliexpress“ ar „Ebay“ platformoje dirbantis perpardavinėtojas, todėl problemų sprendimas nebus efektyvus ar iš viso įmanomas. Tai galima išspręsti renkantis patikimus prekinius ženklus turinčius gaminius arba „bevardes“ stakles įsigyjant Lietuvoje. Abu šie sprendimai bus apčiuopiamai brangesni, tikėtina, kad problemų sprendimas pačiam atsipirks labiau.

Naudojimo metu buvo nemažai smulkių problemų, tačiau viskas išsisprendžia pakankamai greitai ir paprastai. Jau minėjau, kad gamyklinė vandens pompa labai greitai baigė savo gyvenimą. Viena sliekinė perdava nekelia staliuko? Tiesiog užteko priveržti vieną perdavos tvirtinimo varžtų. Taip pat prireikė atlikti ir pilną visų veidrodžių reguliavimo procesą. Kol kas tokio poreikio nebuvo, tačiau dažnai tokiose staklėse reikia spręsti diržinės pavaros dantukų peršokimo problemas.