Bill Gates sako, kad nereikia jaudintis dėl DI sunaudojamos energijos

Praėjusią savaitę Londone vykusiame renginyje, kurį organizavo jo rizikos fondas „Breakthrough Energy“, B. Gates sakė: „Neperlenkime lazdos“. „Duomenų centrai kraštutiniu atveju sudaro 6 proc. papildomo [energijos suvartojimo], bet tikriausiai tik 2-2,5 proc. Kyla klausimas, ar DI paspartins sumažinimą daugiau nei 6 procentais? Ir atsakymas yra: žinoma,“, – pridūrė milijardierius.

Apskaičiuota, kad užklausai, vykdomai per „ChatGPT“, apdoroti reikia beveik dešimt kartų daugiau elektros energijos nei „Google“ paieškai. Todėl tikimasi, kad 2022-2030 m. duomenų centrų išmetamo anglies dioksido kiekis padidės daugiau nei dvigubai.

Tarptautinė energetikos agentūra nusiteikusi pesimistiškiau ir teigia, kad gali prireikti vos ketverių metų, kad dirbtinio intelekto ir duomenų centrų sunaudojamos elektros energijos kiekis padvigubėtų nuo 2022 m. užfiksuoto 460 teravatvalandžių (TWh) lygio.

Gegužę „Microsoft“ pranešė, kad nuo 2020 m. jos išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis padidėjo beveik trečdaliu, daugiausia dėl duomenų centrų statybų, kurie buvo reikalingi klientų poreikiams tenkinti internetinių paslaugų, įskaitant dirbtinį intelektą.

B. Gates mano, kad technologijų milžinės, ieškodamos naujų švarios energijos šaltinių, bus pasirengusios mokėti didesnes kainas, ypač dėl to, kad tai leis joms „sakyti, kad naudoja žaliąją energiją“. „Technologijų bendrovės yra tos, kurios nori mokėti brangiau ir padėti sukurti žaliosios energijos pajėgumus“, – pridūrė jis.

B. Gates įkurta „Breakthrough Energy“ grupė, kurioje yra tokių investuotojų kaip Jeff Bezos, Masayoshi Son, and Jack Ma, yra investavusi į daugiau kaip 100 bendrovių, kurios kuria tvarios energijos ir kitas technologijas, skirtas mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą.

Tačiau B. Gates įspėjo, kad, nepaisant efektyvumo pažangos, kurią užtikrino dirbtinis intelektas ir pažangesnės atsinaujinančiųjų išteklių technologijos, didėjantis elektros energijos poreikis reiškia, kad pasaulinio tikslo iki 2050 m. pasiekti nulinį išmetamųjų teršalų kiekį greičiausiai nepavyks. „Dar 10 ar 15 metų gali būti realiau“, – sakė jis.