Po socialinių tinklų uždraudimo paaugliams, Prancūzija nori imtis VPN reguliavimo

VPN, anksčiau buvusi nišinė priemonė IT specialistams, tapo populiariu privatumo apsaugos būdu. Ji šifruoja naudotojų duomenų srautą ir nukreipia jį per nuotolinius serverius, paslepiant jų tikrąją tapatybę ir buvimo vietą. Tačiau ta pati galimybė paslėpti buvimo vietą gali leisti Prancūzijos paaugliams apeiti šalyje planuojamus amžiaus apribojimus socialinės žiniasklaidos platformose.

Prancūzijoje viena iš seniausių interneto privatumo priemonių netrukus gali tapti nacionalinės politikos diskusijų objektu. Praėjus kelioms savaitėms po to, kai įstatymų leidėjai patvirtino įstatymo projektą, kuriuo siekiama užblokuoti prieigą prie socialinės žiniasklaidos visiems jaunesniems nei 15 metų asmenims, Prancūzijos vyriausybė pranešė, kad virtualūs privatūs tinklai (VPN) gali būti kitas jos reguliavimo darbotvarkės klausimas.

Prancūzijos dirbtinio intelekto ir skaitmeninių reikalų ministrė Anne Le Hénanff transliuotojui „Franceinfo“ sakė, kad naujasis socialinės žiniasklaidos įstatymas yra „tik pirmas žingsnis“ siekiant užtikrinti platesnę nepilnamečių apsaugą skaitmeninėje erdvėje. „VPN yra kitas klausimas mano sąraše“, – sakė ji, užsimindama apie tolesnius teisės aktus, kuriais siekiama užkirsti kelią jauniems naudotojams apeiti socialinių tinklų draudimą.

Neseniai patvirtintas įstatymo projektas, kuris dar laukia galutinio priėmimo, reikalautų, kad visos platformos – tiek nacionalinės, tiek tarptautinės – iki 2026 m. pabaigos patikrintų kiekvieno naudotojo amžių. Ši priemonė taikoma ne tik nepilnamečiams, bet ir suaugusiesiems, nes sistema turi patvirtinti visų naudotojų tapatybę.

Prancūzijos pareigūnai tai apibūdina kaip pastangas nustatyti aiškų 15 metų amžiaus ribą. Remiantis Le Hénanff cituojamais vyriausybės duomenimis, vidutinis prancūzų vaikas socialinės žiniasklaidos paskyrą atidaro būdamas aštuonerių su puse metų.

Pasiūlymas apriboti VPN sukėlė greitą skaitmeninių teisių gynėjų ir viešųjų asmenybių pasipiktinimą. Rašytojas ir režisierius Alexandre Jardin apkaltino vyriausybę priėmus priemones, kurios dažniau taikomos autoritarinėse valstybėse. „Tai, kas vakar buvo laikoma paranojiškais kliedesiais, dabar oficialiai pripažįstama“, – rašė Jardin „X“, teigdamas, kad VPN kontrolė prilygtų atviro interneto cenzūrai.